Tūkstantis užtvankų gelbės pelkę Nemuno deltoje

Gyvybingas iki šių dienų išliko vos trečdalis Aukštumalos pelkės. Du trečdaliai buvusios pelkės paversti durpynu, kuriame jau daugiau kaip 130 metų kasamos durpės. Pirmieji grioviai pelkės sausinimui iškasti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje sausinimas suintensyvėjo. Sovietmečiu gerokai išplėstas griovių tinklas veikia iki šiol, keldamas grėsmę išlikusiai pelkės daliai. Natūralios pelkės bruožus išsaugojusi aukštapelkės dalis 1995 m. buvo paskelbta Aukštumalos telmologiniu draustiniu (1285 ha). Dėl vis dar veikiančių sausinimo sistemos griovių ši vertinga gamtinė teritorija kasmet praranda milžinišką vandens kiekį.

Siekiant išsaugoti išlikusią Aukštumalos aukštapelkės dalį ir pažeistuose jos plotuose atkurti vertingas buveines, imtasi tvenkti pelkę sausinančius griovius. Jie bus užtvenkti įrengiant apie 400 durpinių ir 700 plastikinių spraustasienių užtūrų – vandenį sulaikančių konstrukcijų. Įrengiant daugiau nei tūkstantį užtvankų, siekiama pakelti  vandens lygį pelkėje. Taip bus ne tik išsaugotos išlikusios aukštapelkės buveinės, bet ir sausinimo pažeistose draustinio dalyse ilgainiui vėl atsikurs aukštapelkėms būdinga augalija: ims augti kiminai ir kiti joms būdingi augalai (saulašarės, spanguolės, kūlingės, švyliai, saidros). Drėgnose buveinėse iš apmirusių augalų dalių vėl pradės formuotis durpės. Augalijai padengus atvirą ir drėgną durpių sluoksnio paviršių, bus sustabdytas jo skaidymasis, taip ženkliai sumažinant ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Pelkių vaidmuo itin reikšmingas kovoje su klimato kaita – jos organinės anglies pavidalu kaupia anglies dvideginį, metano dujas, azoto oksidus saugiai juos „užrakindamos“ durpėse. Sveikos pelkės stabilizuoja ir vietovės mikroklimatą, mažindamos oro temperatūros svyravimus; veikia vietovės vandens režimą: lietinguoju laikotarpiu sugeria vandens perteklių, o sausuoju atiduoda vandenį ir taip apsaugo aplinkines vietoves nuo pragaištingo sausrų poveikio. Atkūrus vandens lygį, Aukštumalos aukštapelkė šią vertingą „misiją“ vykdys kur kas efektyviau.

„Situacija unikali, nes pirmą kartą pelkės atkūrimo darbai atliekami draustinyje, kuris tiesiogiai ribojasi su aktyviai eksploatuojamu durpynu. Tokiu būdu bus išsaugota viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pelkių, žinoma visame pasaulyje“, - sako Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Nerijus Zableckis.

Sutrikdžius natūralų vandens režimą, pelkėje išvešėjo aukštapelkėms nebūdinga sumedėjusi augalija: nedideli beržai ir jų atžalos, krūmai, kurie išgarindami daug vandens taip pat prisideda prie pelkės sausinimo. Siekiant sumažinti vandens išgarinimą, Aukštumalos pelkėje numatyta iškirsti sumedėjusią augaliją 100 ha plote. Taip aukštapelkei bus grąžintas jos „tikrasis veidas“ – atkurtas atviras pelkinis kraštovaizdis su vertingomis buveinėmis. Padaugės plotų tokiems retiems paukščiams kaip dirvinis sėjikas ar tikutis, kuriems grėsmė išnykti kilo dėl tinkamų atvirų aukštapelkių buveinių stokos.

Šiuo metu vyksta pirmasis Aukštumalos pelkės atkūrimo etapas, kuris tęsis iki vasario pabaigos. Paukščių perėjimo laikotarpiu darbai bus sustabdyti, o vėliau bus tęsiami liepos – gruodžio mėnesiais. Šie darbai vykdomi pagal Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos planą. Aukštumalos aukštapelkės ekologinių sąlygų atkūrimo projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas, kartu su Nemuno deltos regioninio parko direkcija, padedamas konsultavimo kompanijos „AmphiConsult“; tvenkimo darbus atlieka UAB „Alytaus melioracija“.

Aplankyti Aukštumalos aukštapelkę, pasigrožėti jos gamtos turtais ir pamatyti dalį jau įrengtų užtvankų netrukus galėsite atnaujintame ir gerokai pailgėjusiame (1,2 km) Aukštumalos pažintiniame take (Nemuno deltos regioniniame parke).