DNSB „Buvardija“ pagaliau pasiekė tai, ko norėjo

Paliko „ant ledo“

Bendrijos „Buvardija“ pirmininkė Edita Šarkienė teigė, kad namas „kabojo“ daug metų – pamatai, rūsiai nepriklausė gyventojams. Jis pastatytas 1985 metais. „Tuo metu patalpos priklausė tuometinei Šilutės profesinei technikos mokyklai. Vaikai, besimokantys statybininko profesijos, ten atlikdavo praktiką – griaudavo, mūrydavo ir vėl griaudavo. Prieš 8 metus rūsiai tapo Valstybės turto fondo nuosavybe. Jo atstovas kartą paskambino ir pasiūlė dalyvauti aukcione, kad įsigytume rūsius ir pamatus. Dalyvavome. Pranas Mickus atstovavo mūsų bendrijai kaip pirkėjas. Pasiūlyta kaina buvo 35 000 litų. Viskas lyg būtų buvę ir gerai, tačiau kažkas pasiūlė didesnę sumą – 60 000 litų. Klaipėdietis, supirkinėjęs nekilnojamąjį turtą, tada ir laimėjo konkursą. Taip palikome vėl „ant ledo“, - prisiminė E. Šarkienė. Pasak jos, juokingiausias momentas buvo tada, kada tas pirkėjas atvyko pasižiūrėti, ką įsigijo. Pamatęs net už galvos susiėmė. Jis teigė, kad nuotraukose matė visiškai kitą vaizdą. Pirmininkė gerai atsimena, kaip tuomet jo net paklausė, kodėl jis pirko „katę maiše“. Vėliau ji sužinojo, kad uostamiesčio gyventojas pirkinio atsisakė nors dėl to prarado nemažą sumą pinigų. Taip pamatai bei rūsiai ir toliau liko Valstybės turto fondo nuosavybe.

Atsirado kitas pirkėjas

Po kažkurio laiko atsirado kitas pirkėjas – Andrius Eidukevičius. Todėl fondo atstovas bendrijai vėl siūlė įsigyti po jų butais esančią nuosavybę. „Tada fondo darbuotojui pasakiau, kad pirksime rūsius tik tuomet, kai jie kainuos 1 litą. Tačiau viską nupirko A. Eidukevičius, kuris netrukus įvedė rūsiuose reikalingus elektros įrenginius, bet juose veiklos nevykdė. Bandė jis išsisukti nuo mokesčių. Nenorėjo bendrijai mokėti į kaupiamąjį fondą. Vėliau pinigus teko išieškoti teismo pagalba. Iš jo patalpas nupirko Viktoras Urbonas. Jis taip pat nieko ten nevykdė, nors išardė sienas.  Galų gale persigalvojo ir šis, nes suprato, kai bus vykdoma renovacija, jam teks sumokėti už 430 kvadratų turimas patalpas itin nemažą sumą. Tada pasiūlė viską nupirkti bendrijai“, - sakė E. Šarkienė. Todėl šių metų rugsėjo mėnesį bendrijos vardu patalpos iš jo buvo nupirktos už 4 300 eurų.

Rūsius reikėjo tvarkyti. Tai buvo labai didelis galvos skausmas beveik visiems namo gyventojams. „Nemiegojau ne vieną naktį ir sugalvojau. Nutariau kreiptis į Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą. Nuvykusi į šią ugdymo įstaigą viską papasakojau pavaduotojai. Pavyko susitarti, kad vaikai atliks praktiką mūsų rūsiuose. Netrukus pasirašėme sutartį. Į mokyklos kasą sumokėjome 100 eurų. Žadėjo šiuos pinigus padalinti mokiniams, kurie triūsė mūsų patalpose“, - kalbėjo pašnekovė.

Patalpos sutvarkytos

Dabar visi darbai beveik baigti. Rūsiuose sumūrytos pertvaros, įrengti sandėliukai. Pirmininkė pastebėjo, kad ten dirbę jaunuoliai darbus atliko labai kruopščiai, sąžiningai. Visus darbus prižiūrėjo ne tik namo pirmininkė, bet ir pedagogai Saulius Daugalas bei Juozas Pleikys. Ne kartą praktikos metu lankėsi ir stebėjo, kaip jų ugdytiniai darbuojasi, mokyklos direktorius Pranas Avižinis ir vedėja Aurelija Sakalauskienė. Pirmininkė tikino, kad už visus atliktus darbus 45-osios grupės mokiniams labai dėkingi visi bendrijos gyventojai. Ji tikisi, kad moksleiviams dovanoti specialūs statybiniai plaktukai pasitarnaus kituose jų darbuose. Visiems statybos darbus atlikusiems jauniems vaikinams, besimokantiems apdailininko profesijos bus įteiktos ir bendrijos padėkos.

Bendrijos rūpesčiai tuo dar nesibaigė. Dabar pirmininkė tvarko kiekvieno buto ir namo inventorines bylas. Tai daroma dėl to, kad gyventojai ruošiasi namo renovacijai, kurią planuoja pradėti kitų metų pavasarį. Bus sutvarkytas ir šalia esantis kelias bei automobilių stovėjimo aikštelė. E. Šarkienė džiaugiasi, kad iki šiol visose instancijose, kuriose prašė pagalbos, ji buvo suteikta. Nenusisuko nei Šilutės seniūnijos,  nei rajono savivaldybės specialistai.