Taupykite pinigus – nuo kitų metų privalomas šunų ir kačių ženklinimas

Bus sukurta vieninga registravimo duomenų bazė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pranešė, kad gyvūnų augintinių registravimo tikslas yra mažinti beglobių ir bešeimininkių kačių bei šunų populiaciją, taip užtikrinant jų gerovę, apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pavojingų gyvūnų ir pavojingų gyvūnų ligų, ypač nuo pasiutligės, kurią platina katės, šunys ir šeškai, sudaryti sąlygas surasti gyvūną augintinį pagal Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje įregistruotą gyvūno augintinio laikytoją ir taip užtikrinti gyvūnų augintinių atsekamumą. Bus sukurta vieninga mikroschema paženklintų gyvūnų augintinių registravimo duomenų bazė, kurioje bus registruojami gyvūnai augintiniai.

Šiuo metu Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija bei VšĮ Gyvūnų registravimo centras turi atskiras duomenų bazes, kuriose registruojami gyvūnai augintiniai. Tačiau šie duomenys neišsamūs, neturi vieningos sistemos, gyvūnų augintinių savininkai neturi galimybės patys išregistruoti nugaišusių gyvūnų augintinių iš šių duomenų bazių. Sukūrus Registrą, šiuos duomenis perims VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir juos sutvarkys pagal pateiktus Registro klasifikatorius.

Šiuo metu privaloma šunų registracija yra 15 Europos Sąjungos šalių.

30 eurų paprastam žmogui – dideli pinigai

Elektroninė identifikavimo sistema – tai identifikavimo būdas panaudojant signalą, perduodamą tarp atsakiklio ir skaitytuvo. Atsakiklis yra vadinamas elektronine tapatybės nustatymo priemone (toliau vadinama mikroschema). Pasak veterinarijos gydytojo K. Petravičiaus, tai yra maža, ryžio grūdo dydžio mikroschema, turinti gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Veterinarijos gydytojas sakė, kad ženklinant gyvūną, mikroschema įterpiama po oda kaklo srityje ir išlieka visam laikui. Ji po gyvūno oda įterpiama specialia injekcine adata. K. Petravičius teigė, kad pati procedūra nėra skausminga, tačiau gyvūnai, kaip ir žmonės, į tai reaguoja skirtingai. Mikroschema yra pasyvaus veikimo prietaisas. Ji neturi savo energijos šaltinio, neskleidžia savo signalų. Todėl yra visiškai saugus ir nekenksmingas gyvūnui. „Manau, teisinga, kad žmonės turės ženklinti gyvūnus. Bet pagal mūsų ekonomiką, nežinau kaip žmonės reaguos. Nors visada atsiradus naujovėms jie stresuoja, reaguoja. Bet pripranta prie visko. Tos mikroschemos reikalingos. Užsienyje tai jau daroma. Tie, kas vežasi gyvūnus į užsienį, jiems galioja kita tvarka. Pas mus ta paslauga kainuoja apie 30 eurų. Į kainą įeina mikroshema ir kompleksinis skiepas. Mikroschema kainuoja 15 eurų. Žmonės žiūrės, kad gautųsi pigiau. Todėl nepuls skiepyti kompleksinių skiepų. Todėl kaina keisis“, - dėstė gyvūnų gydytojas.

Šilutėje dažniausiai mikroschemomis ženklina savo gyvūnus tie, kurie išvyksta gyventi į užsienį. Tokių paslaugų daugiausia suteikiama vasarą, rudeniop. „Žmonės išsiveža ir vėžliukus. Išsiveža vos ne tarakonus. Gyvena kitoje šalyje ir išsiveža savo augintinius“, - tęsė pokalbį K. Petravičius.

Pasak Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus Edmundo Cipario, norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir, jį aktyvavus, ekrane pasirodo unikalus numeris. Nėra jokios tikimybės, kad tuo pačiu numeriu bus paženklintas kitas gyvūnas. Prieš ženklinimą turi būti patikrinama ar tas gyvūnas nėra jau paženklintas.

E. Ciparis sakė, kad įstatymo aprašas parengtas, tačiau dar nėra supažindinta, kaip visa tai reikės įgyvendinti. Šiuo klausimu specialistai dalyvaus susirinkime šių metų gruodžio 15 d.

Šilutėje gyvūnus ženklina tik dvi privačios veterinarijos įstaigos – Svajūno Stankaus ir Kęstučio Petravičiaus.

Tiki, kad daugiau gyvūnų atsiras gatvėje

Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys įsitikinęs, kad 30 eurų paprastam žmogui yra dideli pinigai. „Vienas iš dešimties įvykdys reikalavimą. Kiti augins be apskaitos. O jei bus už tai baudžiami, tikėtina, kad atsiras tokių, kurie apskritai atsisakys gyvūnų. Šiuo metu mūsų seniūnijoje benamiai gyvūnai nėra problema“, - kalbėjo A.Rauktys. Jis yra iš kolegų seniūnų girdėjęs, kad tose seniūnijose, kuriose vyksta turgūs, dažnai po jų randa paliktus šunis ar kates.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis mano, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams, pradžioje turėtų atsirasti daugiau į gatvę išmestų naminių gyvūnų. Jis pastebėjo, kad seniūnijoje daugelis augina ne po vieną šunį ar katę. Ne kartą po Švėkšnos turgaus yra radę paliktų šuniukų, kačiukų. Seniūnas galvoja, kad gyvūnų augintinių registras padės greičiau atrasti pasimetusio augintinio šeimininką, o taip pat privers žmones protingiau pasirinkti augintinių skaičių. A. Šeputis jau girdėjo, kad ne vienas seniūnijos gyventojas savo augintinius atidavė į globos namus dėl to, kad nemažai kainuoja jų išlaikymas. Todėl nenustebtų, kad įsigaliojus naujai tvarkai, tokių gyvūnų į prieglaudas bus atnešama daugiau.

Prieš porą mėnesių seniūnas, atvykęs į darbą, prie seniūnijos durų rado tvarkingą dėžę, apsuktą polietilenu. Paėmęs ją pastebėjo, kad joje kažkas juda. Atidaręs pamatė, kad joje - šuo. „Įnešėme dėžę į seniūniją, žiūriu dėžėje ne vienas, o du šuniukai. Radome jiems naujus namus. Tas, kas atnešė, ko gero buvo įsitikinęs, kad seniūnas tikrai jų neišmes ir jais pasirūpins“, - savo mintimis dalijosi pašnekovas.

Senjores šiurpina naujas reikalavimas

Vienoje Šilutės šunų vedžiojimo aikštelėje pakalbinome senjorę Aldoną. Ji sakė, kad savo gyvenimo neįsivaizduoja be šuns, nes jis jai – šeimos narys. Moteris neslėpė – jai 30 eurų yra didelė suma. „Jei jau puls baudomis gąsdinti, teks tą mikroschemą pirkti. Pabadausiu savaitę, gal kaip nors išsisuksiu. Aš per savaitę sau tik tą sumą leidžiu maistui, nes daug reikia įsigyti vaistų. Dabar dar ir už šildymą reikia mokėti“, - tęsė Aldona. Netoliese šunį vedžiojo ir kita garbingo amžiaus šilutiškė Janina. Ji teigė, kad tokių lėšų ji negali skirti šuniukui, mat gyvena viena ir vos galą su galu suduria. Senolė neturi daug artimųjų. Todėl mano, kad savo augintinio negalės paženklinti. „Tegu baudžia. Ar taip, ar taip valdžiai pensininkai tik galvos skausmas. Nerūpime mes jiems. Jau baigia paskutinę skūrą nulupti. Tas įstatymas – absurdas“, - pasipiktinusi dėstė šilutiškė. Ji turi ne vieną draugę, kurios laiko po keletą kačių. Viena kitai jau guodėsi ar vis planavo, kaip reikės gyventi toliau. Janina sakė, kad tokie reikalavimai tik šiurpina ir į kapus varo.

VšĮ „"Šilutės gyvūnų gerovė“ vadovė Loreta Kleinienė pasisako už tai, kad gyvūnai būti ženklinami. Ji pastebėjo, kad paskutiniu metu žmonės nenori globoti gyvūnų dėl išlaidų. „Manau, jog tie, kurie rūpinosi gyvūnais, tie ir rūpinsis. Jiems ženklinimas neturės didelės reikšmės. Tie, kas nesirūpino augintiniais, ir nesirūpins. Kai bus privalomas ženklinimas, gal atsiras daugiau tokių, kurie atsakingiau žiūrės ir nebeims gyvūno, kuriuo nežada rūpintis“, - sakė gyvūnų mylėtoja.