„Mėlynas namas“ – šašas kaimynams?

O tų savaitgalių bijo abi pusės – I. Dulkienė todėl, jog negalės miegoti, o J. Juciuvienė todėl, kad vėl pasipils anoniminiai skundai ir vėl lankysis policijos pareigūnai.

Triukšmas, puotos, festivaliai...

Policija, privalanti drausminti asmenis už viešosios rimties trikdymą, šiemet jau antrą kartą nutraukė pradėtas administracines bylų teisenas, kadangi šioje kaimo turizmo sodyboje nenustatė triukšmavimo atvejų.

„Šilokarčemos“ pašnekovė I. Dulkienė piktinosi:

„Savaitgaliais triukšmas – puotos, festivaliai, garsi muzika. Praėjusį šeštadienį, iki pusės septynių ryto, ir sekmadienį ten vyko vestuvės. Iškviečiau policiją. Atvykę pareigūnai man pasakė, kad aš pagal įstatymą esu teisi, ir dar paklausė: „Vyksta vestuvės, ar jūs galvojate sustabdyti šitą muziką“. Neva davė suprasti, kad ir jie negalėtų tų triušmautojų sutramdyti. Net vidun neužėjo, nuvažiavo prie vartų, pastovėjo kokią minutę ir atvažiavo į mano kiemą. Jiems griežtai pasakiau, kad rašysiu policijai pareiškimą. Tokie triukšmai vis kartojasi nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. O kaip šaudo fejerverkai!

Rytais kieme turime rinkti nuo fejerverkų likusias šiukšles. Vyras man pataria naktį nesiartinti prie lango, kadangi fejerverkas gali į stiklą pataikyti. O jis pats kalba: „Kažin, ar ryte gyvi beatsikelsime?

O kai tik grįžau lapkričio mėnesį iš Savivaldybės, pasiskundusi dėl triukšmo, žiūriu po poros valandų pas mane į kiemą policija atvažiuoja. Atvyko apylinkės inspektorė ir dar vienas neprisistatęs pareigūnas. Paklausė, kaip gyvenu, kaip sveikata, kas pakenkė. Aišku, kad man pakenkė – krujospūdis kyla, užmigti neįmanoma, mašinos paryčiais pradeda išvažiuoti, jų šviesos blizgina į langus. Jau kiek kartų tai policininkei sakiau: „Kiek čia prie vairo išvažiuoja girtų“. Kodėl pareigūnams tai nerūpi?“.

Įrodinėja, kad triukšmo nėra

Matydama, kad policija neva nenori padėti, I. Dulkienė parašė skundą ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui. Šiai moteriai, apsilankiusiai pas jį, pasakė tik tiek, kad nuo dešimtos vakaro turi būti ramybė, jog tuo metu kažkas ten turi ateiti ir viską išjungti. S. Šeputis paprašė mažosios bendrijos „Mėlynas namas“ direktorės J. Juciuvienės pasiaiškinti. J. Juciuvienė nusiuntė jam raštą, pavadintą „Dėl I. Dulkienės skundo“. Jame rašoma:

„Sodyba skirta tik užsakovų renginiams ir yra negyvenama. Paskutinis renginys buvo šių metų spalio 30 dieną. Į minėtą renginį I. Dulkienė 12 valandą nakties dėl keliamo triukšmo iškvietė policiją. Iškvietimas nepasitvirtino (pagal policijos ataskaitą). Nuo kaimo turizmo sodybos veiklos pradžios I. Dulkienė nuolat kviečia policijos patrulius į mūsų užsakovų renginius, taip sąmoningai bandydama sužlugdyti (tai girdėjome iš aplinkinių gyventojų) kaimo turizmo verslą. Šių metų kovo 12 d. ir lapkričio 2 d. (pridedamos kopijos) kreipėmės į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės r. PK Viešosios policijos skyrių prašydami nustatyti, ar tokie jos veiksmai neužtraukia jai administracinės ar kitokios atsakomybės“.

Toliau teigiama, kad kaimo turizmo sodybos „Mėlynas namas“ pastatas yra atnaujintas, apšiltintas, langai su dvigubais stiklo paketais, gera garso izoliacija, langai į gatvės pusę yra rakinami. Užsakovams primenama, kad fejerverkus leidžiama šauti iki 22 valandos. Jie perspėjami, kad renginio metu apsilankys policija.

„Minėti I. Dulkienės veiksmai labai apsunkina verslo sąlygas, dėl to mūsų smulkus verslas patiria didelius finansinius nuostolius“, - teigė J. Juciuvienė.

Jos verslas įsikūręs vietovėje, kuri pagal Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra centrinių mišrių funkcijų teritorija (paslaugų–pramogų, verslo, administravimo, smulkios gamybos–amatų, komunalinio ūkio, komunikacinių koridorių ir teritorijų, viešojo naudojimo želdynų ir socialinės-švietimo paskirties).

Verslininkė kreipėsi į merą ir Seimo narį

Matyt, gyventojai tikrai girdi naktimis triukšmą. Jei to triukšmo nebūtų, J. Juciuvienė nebūtų rašiusi prašymo Šilutės r. savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui, o rašto kopiją nusiuntusi ir Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Štai kas šiame prašyme parašyta:

„Verdainės kaime, centrinių mišrių funkcijų zonoje, esančioje kairėje kelio pusėje, yra privatūs gyvenamieji namai, o dešinėje kelio pusėje - verslo ir pramogų veikla užsiimančios įmonės, už jų yra geležinkelis.

Kad būtų išvengta konfliktinių situacijų eskalavimo, privačių namų gyventojų ir verslo interesų susikirtimo, prašome rasti galimybę ir Verdainės kaime palei kelią įrengti triukšmą slopinančias sieneles. Tai leistų sumažinti arba panaikinti triukšmą ir vibracijas, apribotų automobilių išmetamų dujų ir dulkių patekimą į gyvenamąją aplinką“. 

Komisariato viršininko pavaduotojo komentaras

Apie I. Dulkienės skundus „Šilokarčema“ informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybę. Atsakymą atsiuntė viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas. Perskaičius jį paaiškėjo, jog svarbiausia šioje problemoje yra tai, kad bausti, nakties metu esant triukšmui, reikia ne sodybos savininką, o pačius besilinksminančius triukšmautojus.

Pateikiame viršininko pavaduotojo V. Mylimo atsakymą:

„Šilutės policijos pareigūnams ši situacija yra žinoma. Nors minėtoje vietoje yra ir daugiau gyventojų, kurių namai arčiau sodybos, nusiskundimų sulaukta tik iš vieno asmens. Pareigūnams teko bendrauti tiek su nusiskundimų turinčia piliete, tiek su minėtos sodybos vadybininku Gintautu Juciumi. Vyras ne kartą buvo atvykęs į komisariatą, supažindintas su pareiškimais. Reaguodamas į nusiskundimus, jis fejerverkus leidžia leisti tik iš jo pievos, kuri yra visai kitoje pusėje nuo minėtos moters kiemo, bei ne vėliau kaip iki 22 val. Beje, minėtos moters vyras pareigūnams teigė, kad jokių pretenzijų šiuo atveju neturi.

Pareigūnai, gavę pranešimą apie keliamą triukšmą, ne kartą važiavo į sodybą, tačiau atvykus pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog šiuo atveju, kuomet asmenys triukšmauja ir pažeidžia viešąją rimtį, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą grėstų ne juridiniam asmeniui, bet tiems fiziniams asmenims, kurie tuo metu linksminasi, garsiai leidžia muziką ar kitaip triukšmauja.

Pareigūnai nesiruošia numoti ranka į viešosios rimties pažeidėjus, jie aktyviau patruliuos prie minėtos sodybos, o asmenims, pažeidžiantiems viešąją rimtį, teks atsakyti įstatymų nustatyta tvarka“.

Savivaldybės tarnautoja: „Kai paleidžia „bumčik, bumčik“, pradeda eiti per smegenis“

Tad kaip tai suprasti? Moteris naktimis negali užmigti, sodybos direktorė teigia, jog ėmėsi visų priemonių, kad triukšmo nebūtų girdėti, policijos pareigūnai kažkodėl pažeidimų nenustato...

„Šilokarčemos“ žurnalistas pakalbino ir kitą moterį, gyvenančią dar arčiau „Mėlyno namo“ nei I. Dulkienė. Tai – Šilutės rajono savivaldybės administracijoje laikinai Ūkio skyriaus vedėjo pareigas einanti Stasė Dilertienė. Štai ką ji papasakojo (įrašas iš diktofono):

„Taip, kai vyksta vakarėliai, tai ir girdime tą triukšmą. Vasarą langai tikrai nebuvo užrakinti, o kad šiuo metu langai yra užrakinti, turėtų pateikti tai įrodančius dokumentus. Vasarą kiekvieną žodį girdėdavome. Jie gavo iš „Klaipėdos regiono kelių“ leidimą įsirengti triukšmą slopinančią sienelę. Aš dar pakenčiu, policijos nekviečiau. Jeigu miegu pirmajame namo aukšte, tai dar galima kentėti, bet jeigu antrame ar palėpėje, triukšmas būna didžiulis. Dabar jau normaliau – fejerverkus šaudo 21 ar 22 valandą, bet seniau būdavo ir 24 valandą. Iš tiesų, malonu nėra. Yra triukšmo įstatymas, ir jo privalėtų laikytis, kaip ten bebūtų... Aš jiems sakiau: „Jūs turite verslą, uždarbį, o kodėl aš turiu sveikatą aukoti“. Juk per savaitę dirbusi noriu pailsėti... Ir pas mane į namus ne vieną kartą buvo atvažiavę policininkai – kartą vidurnaktį jie stebėjosi: „Tai jūs čia linksmai gyvenate“. Vasarą kiekvienas žodis girdisi. Ir ten dar tokių kompanijų būna, kurie gali leisti kiekvienas sau dainuoti... Vieną kartą man buvo labai neramu dėl jų pačių saugumo – buvo sunku suprasti, ar ten pjauna, ar smaugia, ar karia. Esame, aišku, nepatenkinti tokia kaimynyste. O kai ten iš kambario paleidžia tuos „bumčik, bumčik“, pradeda jie eiti tiesiog per smegenis. O tuos langus tikriausiai jie dabar uždarė ir užrakino artėjant šaltajam sezonui, vasarą jie būdavo iki galo atidaryti. Ir G. Jucius aiškina – aš, nuėjęs prie geležinkelio, nieko negirdžiu. Tai aš jam sakau – eikite į kitą pusę. Mes jį buvome į Savivaldybę išsikvietę. Kaimynams iš tiesų nėra ramybės, nes svečiai, mokantys pinigus, nesėdės visą laiką troboje. Tokios sodybos turėtų būti vietovėse, kur aplink nėra gyvenamųjų namų“.

Išvadas, kaip ten yra iš tikrųjų, tegul daro „Šilokarčemos“ skaitytojai...