Seimas priėmė 2016 metų biudžetą

„Patvirtintas biudžetas atitinka realias valstybės galimybes. Dėl padidintų minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamo pajamų dydžio daugiau pajamų gaus mažiausiai uždirbantys žmonės, šeimos, auginančios vaikus. Taip pat didiname atlyginimus mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams. Siekėme, kad sprendimai būtų socialiai sąžiningi ir užtikrinantys visuomenės apsaugą, ūkio augimą ir valstybės finansinį stabilumą. Šiuos tikslus pavyko suderinti“, ‒ sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Planuojamas 2016 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys 1 proc. BVP, nominalus – iki 1,2 proc. BVP. Šie rodikliai nustatyti remiantis realistišku šalies ekonomikos raidos scenarijumi, neįskaičiavus teigiamo mokesčių administravimą gerinančių priemonių poveikio. Šių priemonių efektyvumu galima įsitikinti jau šiemet, kai biudžeto pajamų surinkimas viršija planus net ir esant lėtesniam ekonomikos augimui, o 2016 metais numatoma pasiekti dar geresnių rezultatų mokesčių administravimo srityje.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos, kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, bus 1,8 proc. didesnės nei planuojama gauti šiemet ir sieks 9,436 mlrd. eurų, o be ES ir kitų tarptautinės paramos lėšų ‒ 5,6 proc. didesnės nei planuojama šiemet ir sudarys 7,335 mlrd. eurų.

Konsoliduotos visumos asignavimai, kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, sudarys 10,076 mlrd. eurų, o be šių lėšų – 7,975 mlrd. eurų. Atitinkamai tai 4,1 proc. ir 8,4 proc. daugiau nei numatyta 2015 metų plane.

Prognozuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sudarys 8,046 mlrd. eurų (kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis) ir bus 0,7 proc. didesnės nei patvirtinta šiems metams. Be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų valstybės biudžeto pajamos bus 4,9 proc. didesnės nei planuojama šiemet ir sudarys 5,945 mlrd. eurų.

Numatomi 2016 metų valstybės biudžeto asignavimai, kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, sudarys 8,687 mlrd. eurų, o be šių lėšų – 6,586 mlrd. eurų. Atitinkamai tai 3,5 proc.  ir 8,4 proc. daugiau nei numatyta 2015 metų plane.

ES investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų kitų metų biudžete numatyta 2,101 mlrd. eurų.

Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje 2016 metų valstybės kapitalo investicijoms iš viso skirta 1,258 mlrd. eurų.

Kitų metų biudžeto rodikliai parengti remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad 2016 m. BVP augs 3,2 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,4 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 8,8 proc.

Pajamos

Ekonomikos augimas ir gerėjantis mokesčių administravimas suteikia pagrindo prognozuoti, kad pajamų iš mokesčių į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet bus gauta 6,692 mlrd. eurų arba 5,5 proc. daugiau nei planuota 2015 metais.

Daugiausiai pajamų prognozuojama gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 3,050 mlrd. eurų (3,6 proc. arba 106 mln. eurų daugiau nei planuota gauti šiemet). Tai sudaro 41,6 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Planuojant įvertinta, kad galutinio vartojimo išlaidos 2016 m. nominaliai didės 5,7 proc.

Iš gyventojų pajamų mokesčio į konsoliduotos visumos biudžetą planuojama gauti 1,477 mlrd. eurų (5,4 proc. arba 75 mln. eurų daugiau nei planuota gauti šiemet), tai sudaro 20,1 proc. visų pajamų. Planuojant atsižvelgta į kitąmet prognozuojamą darbo užmokesčio fondo augimą 6 proc., į mokestinių pasikeitimų įtaką GPM pajamoms, kitus veiksnius.

Įvertinus numatomą kai kurių prekių akcizų tarifų didinimą, pardavimų dinamiką, jų santykį su namų ūkio ir galutinio vartojimo išlaidomis, kitąmet prognozuojamos 1,172 mlrd. eurų pajamos iš akcizų (6,1 proc. arba 68 mln. eurų daugiau nei planuota gauti 2015-aisiais).

Pelno mokesčio prognozuojama gauti 580 mln. eurų – 11,1 proc. arba 58 mln. eurų daugiau nei planuota gauti šiemet.

Prognozuojama, kad dėl taikomų mokesčių lengvatų 2016 m. biudžetas negaus apie 890,5 mln. eurų: dėl GPM lengvatų – apie 393 mln. eurų, pelno mokesčio – apie 183,2 mln. eurų, akcizų – apie 162,3 mln. eurų, PVM lengvatų – apie 152 mln. eurų.

Papildomi įsipareigojimai

Vykdant partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, šiai sričiai kitąmet skirta 150 mln. eurų daugiau nei 2015 m. – iš viso 574 mln. eurų.

Nuo 2016 m. didėja neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) mažiausias pajamas uždirbantiems, šeimoms, auginančioms mažus vaikus ir neįgaliesiems. Skaičiuojama, kad dėl NPD didinimo valstybės biudžetas negaus 65 mln. eurų pajamų.

64 mln. eurų numatyta pervesta į Rezervinį fondą viešųjų finansų stabilumui stiprinti.

2016 m. valstybė darbo užmokesčio didinimui iš viso skyrė 52,6 mln. eurų lėšų, iš jų kultūros ir meno darbuotojams – 12 mln. eurų, mokytojams – 9 mln. eurų, ikimokyklinio ugdymo auklėtojams –  4,4 mln. eurų, dirbantiems socialinį darbą – 6,5 mln. eurų, visuomenės sveikatos centrų darbuotojams – 1,5 mln. eurų, Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt. institucijų pareigūnams –  14,3 mln. eurų.

Sumažintoms pensijos, įskaitant dirbantiems pensininkams, kompensavimo 2016 metais iš valstybės biudžeto skirta 108,4 mln. eurų.

33 mln. eurų papildomai skirta skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti, įgyvendinant sisteminę pensijų reformą, o bendra iš biudžeto mokama tokių įmokų suma kitąmet planuojama beveik dvigubai didesnė nei šiemet ir sieks 70 mln. eurų.

Minimaliajai mėnesio algai padidinti iki 350 eurų nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms skirta 27 mln. eurų.

Savivaldybių biudžetų pokyčiai

Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos 2016 metais iš visų pajamų šaltinių sudarytų 2,364 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 metais, jos didėtų 6,4 proc. arba daugiau nei 142 mln. eurų.

Taip pat numatoma skirti 180 mln. eurų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, iš jų beveik 147 mln. eurų – investicijoms finansuoti.

Planuojama, kad savivaldybių biudžetai  GPM kitąmet gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomų pajamų dėl ekonomikos augimo ir beveik 40 mln. eurų – dėl socialinių, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo ir kitų poreikių finansavimo.

Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis ‒ nuo šiųmečio 72,8 proc. iki 75,49 proc. kitąmet.

Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai 2016 metams nustatomi atsižvelgiant į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo nuostatas, kuriomis yra nustatyti reikalavimai savivaldybių biudžetams užtikrinti fiskalinę drausmę.

Siekiant suteikti galimybę Vilniui ir Kaunui daugiau skolintis, kad galėtų įgyvendinti investicijų projektams, nefinansuojamus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, šiems miestams skolos limitas padidintas 5 proc. ir 10 proc. Taip pat visoms savivaldybėms nebus taikomas 40 procentų (Kauno miesto savivaldybei 50 proc.) skolinimosi apribojimas Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje 2016 m. numatytiems investicijų projektams įgyvendinti.