Kasininkė šypsosi pirkėjams, o prieš akis – kraupi jų realybė

Dirbu, turbūt daug kam atrodytų, paprastą, lengviausiai randamą darbą. Tačiau taip toli gražu nėra. Sėdėdama kasoje, ant minkštos kedės, turiu išklausyti daugybę pageidavimų, nusiskundimų, istorijų, blevyzgojimų ir keiksmų. Taip, nepaisant to, man patinka mano darbas, nes jau spėjau su dauguma iš kasdieninių klientų susidraugauti.

Kartais jaučiu, kad jie ateina ne apsipirkti, o tiesiog su manimi pasikalbėti. Bet yra daug dalykų, kuriuos norėčiau papasakoti apie lietuvius, ir kurie kartais mane sukrečia.

Dirbdama spėjau suprasti, kokie žmonės pas mane ateina. Kokie jų lūkesčiai ir kaip jie elgsis, bendraus. Galiu pasakyti, kad dauguma žmonių ateina nusiteikę blogai. Nežinau, kas ir kaip, bet jie savo prastą nuotaiką ar kažkokius nenusisekimus išlieja ant manęs – bendrauja nemaloniai, tiesiog bjauriai. Klientas visada teisus!

Aš negaliu jiems nieko pasakyti, nors kartais nebeištveriu. Kai ateina žmonės (ypač senos močiutės) ir kiekvieną dieną suranda prie ko prisiknisti, tai man net kūnas dreba. Dauguma jų – tos, kurios dar gyvena sovietiniais laikais – klykia ant manęs, kad aš nešneku su jomis rusiškai. Sako, kad gyvendami Lietuvoje turėtume šnekėti rusų kalba. Tai ką man tokioms pasakyti?

Jei galėčiau, tai ir pasakyčiau rusiškai: „Idi ty ...“

Bet nutyliu. Taip pat kasdien matau daug, labai daug jaunų ir vyresnių sumuštų moterų. Jos ateina su mėlynėmis, apsiverkusios. Perka alkoholį turbūt todėl, kad nori taip atsipalaiduoti. Gaila, tačiau turiu į jas žiūrėti ir kalbėti taip, lyg nieko nematyčiau.

Dar šioks toks įdomus dalykas, kuris man sunkiai suprantamas. Pas mane ateina mamų atsiųsti vaikai. Jie dideliais maišais neša priduoti butelius. Jiems patiems gal kokie 6 ar 7 metukai... Absurdas.

Kitas kuriozas: pusė 13-14 metų vaikų turi banko korteles, kalba ir elgiasi kaip bobos, dėl netyčia įmuštos prekės grasina skandalais. Man baugu darosi, kokioje visuomenėje mes gyvename... Tiesiog norėčiau palinkėti: būkite žmogiškesni, supraskite, kad mes sėdime ir dirbame ne tam, kad sugertume jūsų blogą nuotaiką. Tiesiog mes skirti jus aptarnauti. Tik tiek.