Garbingo jubiliejaus sulaukusi švėkšniškė: „Kai vienas gyveni, gyveni mintimis“

Daug dirbo

Praėjusią savaitę gražiausių gėlių ir linkėjimų puokštę 90 metų jubiliejaus proga švėkšniškei atvežė Šilutės rajono savivaldybės Socialinio paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, seniūnijos socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė.

S. Martinkienė gimė 1924 metų spalio 4 dieną Tauragės rajone. Antrojo pasaulinio karo metu buvo ištremta visa jos šeima – mama, tėvas, ji, brolis ir sesuo.  Šeima grįžo netrukus. „Gerai, kad radome žemėlapį, taip supratome, kaip grįžti į namus. Viską radome – ir trobą, ir vietą. Tada man ta kelionė atrodė kaip tiesiog kelionė“, - sakė senolė, kuri Švėkšnoje gyvena beveik 30 metų. Čia atsikraustė ištekėjusi už Jurgio Martinkaus. Deja, negailestinga mirtis juos jau išskyrė.

Turi gerus kaimynus

Moters gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Išgyveno trijų sutuoktinių mirtis. Jai nuolatos teko sunkiai dirbti įvairiausius darbus. Švėkšniškė ir daržo gėrybes pati užaugindavo, kurias parduodavo turguje, verpdavo, megzdavo, fermose ir laukuose darbavosi. Pati gamino ir net duoną kepdavo. Dabar maisto nusiperka parduotuvėje. Vaikai siūlo moteriai ateiti gyventi pas juos, tačiau švėkšniškė to nenori, nes dar, anot jos,  pati savimi pasirūpina.

Ilgaamžė džiaugiasi, jog turi gerų kaimynų, kurie visuomet padeda. Senolė ir dažną vakarą pas juos praleidžia. „Televizorių mažai težiūriu, knygas, laikraščius paskaitau“, - sakė S. Martinkienė, kurios tėvai taip pat buvo ilgaamžiai – mama šį pasaulį paliko būdama 80 metų, o tėvas – 70-ties.

Galime drąsiai sakyti, jog Stasė – turtinga moteris – turi 2 sūnus, 3 dukras, 10 anūkų ir 4 proanūkius.  Netrukus pasaulį išvys ir dar vienas proanūkis.

Pasidomėjome, koks gi tas ilgaamžiškumo receptas? „Manęs nei Dievas, nei velnias nenori, taip ir gyvenu”, - nusišypsojusi tarė jubiliatė.

Turi močiutė ir mobilų telefoną. Todėl nuolat skambina vaikams, kurie beveik visi gyvena Lietuvoje. Tik vienas, pasak švėkšniškės, yra jūrininkas.

Pašnekovė neseniai nemažai laiko praleido ligoninėse. Teko jai net dietos laikytis. „Dvasinaus, dvasinaus... Liko tik skūra ir oda.  Matau, kad nieko nebus, todėl vėl pradėjau viską valgyti, ko širdis nori. Džiaugiuosi, kad turiu neblogą sveikatą“, - teigė Stasė ir išdavė, kad vienas gyvendamas žmogus gyvena mintimis.