Įveiklinimas: kvapai kultūros įstaigos tualete bus geresni!

Tai dar visai šviežios naujienos - lapkričio 26-ąją Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasirašė potvarkį, pavadintą: „Dėl Šilutės kultūros ir pramogų centro bei Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įveiklinimo projektų parengimo darbo grupės sudarymo“.

Darbo grupės pirmininku meras pasiskyrė pats save, kiti šitos grupės nariai – Administracijos direktoriaus pavaduotojas, Kultūros skyriaus, Ūkio skyriaus, Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjai, Kultūros bei Komunikacijos skyrių vyriausieji specialistai. O kur tų dviejų kultūros įstaigų atstovai? Juk tik jie geriausiai žino, ko trūksta jų vadovaujamoms įstaigoms, ką ir kaip reikėtų atnaujinti, pakeisti... Šito iš pradžių niekaip negalėjo suprasti Kultūros ir pramogų centro bei Hugo Šojaus muziejaus vadovės. Juolab, kad viename internetiniame naujienų portale buvo patalpintas toks atsakymas smalsiems gyventojams: „Kultūros skyrius informuoja, kad šiuo metu yra renkama informacija apie ES programas ir fondus, į kuriuos būtų galima teikti paraiškas. Atsižvelgiant į tai, kad darbinė kalba – anglų kalba, todėl šių įstaigų vadovai nėra įtraukti į darbo grupę“. Atrodytų, kad anglų kalbą supranta tik Savivaldybės darbuotojai...

„Šilokarčema“ nebandė, kaip kažkada Prezidentė, egzaminuoti, kaip šių kultūros įstaigos vadovės moka anglų kalbą, paprašėme tik tiek, kad jos pakomentuotų tą naujadarą – įveiklinimą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė sakė: „Tokios sudėties darbo grupė buvo sudaryta tik paraiškos pateikimui. O kai reikės daryti patį projektą, tai tada jau kalbėsis su mumis. Savivaldybė tai juk negali parengti projektą be mūsų pagalbos. Kad būtų įveiklinta, teikiant paraišką nereikia smulkmenų – ką darysime, kur, kaip? Paraiškose, kurios teikiamos Kultūros ministerijai, o gal Vyriausybei ar dar kur nors, yra numatomos tik lėšos, o projektas rengiamas vėliau. Iš mūsų – Hugo Šojaus muziejaus - paraiškų ten iš viso nepriima, nes dirbame Savivaldybėje tik panaudos būdu. Įveiklinimą suprantu kaip geresnį patalpų ir darbuotojų panaudojimą. Štai mūsų muziejus dabar persikraustė į dvarą, bet nėra lėšų įrengti, pritaikyti jam dvaro patalpas – reikia baldų, kuriuose galėtume eksponuoti smulkius dalykus, kurių turime gana daug. Negalime eksponuoti dokumentų, nes nėra vitrinų. Aš įsivaizduočiau, kad jeigu jie mano, jog čia yra muziejus, o ne kokia nors kita įstaiga, tai ir turėtų įrengti kaip muziejuje. O tai dabar jūs ateinate į muziejų, kuriame nėra nei rūbinės, nei normalios kasos, kur būtų galima pardavinėti leidinius – knygas, suvenyrus. Užtat Kultūros ministerija ir nori, kad jai pateiktų paraišką, kas bus daroma restauruotame pastate. Ministerijoje paskaičiuos, kiek galima skirti lėšų, kad tas muziejus būtų įdomus, su naujomis technologijomis ir kt. Tada bus rašomas projektas nurodant, kokie konkretūs darbai bus atlikti. Taip būtų įveiklintas H. Šojaus dvaras“.

R. Šikšnienė pastebėjo, kad jeigu tada, kai bus rašomas projektas, nepakviestų muziejaus ar Kultūros ir pramogų centro vadovų, tai jau būtų negerai.

Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova „Šilokarčemai“ teigė panašiai – neseniai sužinojusi, kad minėtoji darbo grupė buvo sudaryta tik rengti projektų paraiškas Europos Sąjungos fondams.

„Mes domėjomis Savivaldybėje ir mums taip buvo atsakyta, kad darbo grupė sudaryta gal ir ne dėl įveiklinimo – gal tas pavadinimas nėra tikslus, bet ji yra naujų paraiškų rengimui, - pasakojo J. Pancerova. - Tai gal ten toks nesusipratimas išėjo... Dabar jau yra parengtas projektas, kurio dalis įveiklinimui bus finansuojama per Kultūros ministeriją iš Europos Sąjungos ir kitokių fondų. Norisi, kad Kultūros ir pramogų centre, įgyvendinant projektus, atsirastų naujausia įranga, galbūt naujų paslaugų, jog centras būtų patrauklus šilutiškiams. Norisi tai padaryti, bet visa tai kainuoja. Naujausia įgarsinimo aparatūra ar kokios nors scenos priemonės sudaro tikriausiai didžiausią kainos dalį. Norime įsirengti kažkokias veiklos patalpas, kur jaunimas galėtų turėti muzikos studiją, pasidaryti įrašus. Yra tokia vizija“.

J. Pancerova prisiminė ir tai, kaip neseniai dainininkas Žilvinas Žvagulis, koncertuodamas Šilutėje, pasišaipė, kad tokią pačią scenos įrangą jis čia matęs jau prieš du dešimtmečius. Reikėtų patikslinti Ž. Žvagulį, kad ne du dešimtmečius, o gerokai daugiau metų čia niekas nepakeista. Kultūros ir pramogų centras pradėjo veikti 1987 metais, tad praėjo jau 28 metai be jokio rimtesnio remonto ar naujesnės aparatūros įsigijimo.

„Ž. Žvagulio pastaba nors ir skaudi, bet teisinga – tik tiek galiu pasakyti. Ne tik scenos prožektoriai, viskas pastate yra pasenę – ir tualetai, ir kvapas juose, todėl ir buvo parengta paraiška centro modernizavimui. Galime pasidžiaugti, kad visa tai jau ir vyks“, - teigė J. Pancerova.