Šilutės rajono žmonės gąsdina šaudantys „teroristai“
Gyventi tokiame gamtos prieglobstyje, kur aplink – miškai, yra sveika, ten švarus oras, ramybė. Bet visiškai kitaip yra Šilmeižių kaime, netoli Jonaičių. Šiame kaime gyvenanti Gražina Basytė „Šilokarčemos“ korespondentui sakė, kad pastaruoju metu ramybė virto tikru pragaru – dėl dažnai aidančių medžiotojų šūvių jos šunys ir katės jau bijo išeiti į lauką. Elektriniu piemeniu aptvertas arklys neišsigando, kad elektros srovė gali jį papurtyti, išgirdęs šūvius taip greitai parlėkė į kiemą, kad vos pataikė vidun pro tvarto duris...
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 72.11punkte teigiama, kad draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja.
G. Basytės teigimu, medžiotojai (berods iš Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos Jonaičių medžiotojų klubo) jos niekada nėra to paklausę. Atvažiuoja bet kurią savaitės dieną trys vyrai, pasistato savo visureigį visai netoli jos namų ir pradeda medžioklę.
Moteris pasakojo, kaip gruodžio 10-ąją pas ją svečiavosi nepilnametė giminaitė, kuri sumanė nueiti į mišką pasirinkti kankorėžių. Vos įžengus į mišką ėmė šaudyti, mergaitė patyrė šoką, todėl keletą dienų turėjo gerti raminančius vaistus. „Šaudė baisiai, kaip teroristai. Girdėjau verkiančią stirnaitę“, - pasakojo mergaitė.
„Aš tik šoviau į viršų, kad pabaidyčiau stirnaitę, todėl ji ir verkė“, - vėliau aiškino jaunas medžiotojas. O Gražina „Šilokarčemai“ prisipažino, jog tikrai nesitikėjo, kad tas medžiotojas gali taip akiplėšiškai meluoti. Juk ji, užuaugusi miške ir dabar ten tebegyvenanti, kuo puikiausiai žino, kada, kaip ir dėl ko verkia stirnos. Ji yra mačiusi, kaip elgiasi stirnos, pakliuvusios į brakonierių kilpas. O brakonieriai, pasak jos, šiais laikais net nebando naikinti nusikaltimo pėdsakų – išppjauna stirnų kumpius, mentes, o viską kitką palieka kilpoje.
Dar visai neseniai Šilmeižių ir šalia esančio Didšilių kaimo miškelyje vaikščiodavo stirna su dviem maždaug metų amžiaus jaunikliais. Gražina sakė, jog praėjusį sekmadienį, apie 15 val., ji girdėjo kelis šūvius. Kitą dieną tą stirną matė jau tik su vienu stirniuku, paskui – tik vieną stirniuką, o šiandien jau ir jo nebėra.
„Norėčiau žinoti, kada vyks medžioklė. Juk jeigu tuo metu aš eičiau pas kaimynę ar šiaip į miškelį pasivaikščioti, paklydusi kulka gali ir į mane pataikyti“, - svarstė G. Basytė.
Jos manymu, pakaktų tik šeštadieniais medžioklės su varovais, sekmadienį medžiotojai galėtų pereiti mišką, pažiūrėti, ar neliko sužeistų žvėrelių... „Bet – trys vyrai, trys dienos ir trijų stirnaičių nebėra. Vietoj žąsies kulšelių ant šventinio kalėdinio stalo jie pasidės stirnų kumpelius“, - piktinosi Gražina teigdama, kad medžioti jie čia atvyksta, kada tik užsimano, bet kurią savaitės dieną. Atvažiuoja, iššauna į viršų, apvažiuoja aplink miškelį ir laukia, kada tie išgąsdinti žvėreliai išlįs į palaukę...
Norėjo ji anądien šunelį vesti pasivaikščioti, tai šis taip troboje pasislėpė, kad niekur jo neberado.
Gražina sakė, kad jos tėvas irgi buvo medžiotojas. Jos jaunystės laikais briedžiai net už daržinės ilsėdavosi, bet tėvelis prie namų nemedžiodavo...
„Šilokarčemos“ žiniomis, Pašiliškių kaime (Gardamo sen.) jau kelerius metus nebėra gervių. Tylą ir ramybę mėgstantys paukščiai iš tos vietovės pasitraukė tikriausiai todėl, kad ten irgi buvo dažnai šaudoma.
Departameno direktoriaus komentaras
Su G. Basytės, nebeturinčios ramybės dėl medžiotojų elgesio, pasakojimu supažindinome Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių Andrių Kairį. Jis taip pakomentavo šią situaciją:
„Pagal medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 72.11 p. draudžiama šaudyti arčiau kaip 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų, naudojamų pastatų, išskyrus tuos atvejus, kai jų savininkai tam neprieštarauja. Rašte nurodoma, kad medžiotojai tik pasistato automobilį netoli G. Basytės namų, t. y. net nenurodoma už kiek metrų tiksliai pastatomas visureigis ir vyrai tik nueina į mišką. Šaudymas neatliekamas. Šiuo atveju taisyklės nėra pažeidžiamos.
Rašte akcentuojama stirnų medžioklė. Pagal medžioklės LR teritorijoje taisyklių 15.2.4 p. stirnų patelės ir jaunikliai yra medžiojami imtinai nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d., todėl taisyklės nėra pažeidžiamos, jei vykdoma šių žvėrių medžioklė. Stirnų medžioklės ir skaičius yra limituojamas licenzijomis.
Taip pat išreikštas noras, kad G. Basytė būtų informuojama, kada vyks medžioklės. Taisyklėse nenumatyta, jog medžiotojų klubai ar būreliai informuotų miškuose ar šalia jų gyvenančius žmones. Medžioklių bendras laikas, kiekis ir trukmė nėra limituojamas. Galima medžiokles vykdyti bet kurią savaitės dieną. Galima akcentuoti ir tai, kad šiuo momentu Lietuvos teritorijoje yra afrikinio kiaulių maro grėsmė, todėl šernų medžioklės yra suintensyvėjusios ir net skatinamos.
Paminėtina tai, jog nėra užfiksuotas joks neteisėtas žvėries sumedžiojimo atvejis, nenustatyta kokio pobūdžio vyksta medžioklės. Taip pat Šilutės Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nėra gavusi jokių pranešimų, skundų apie neteisėtas medžioklės Šilmeižių kaime netoli Jonaičių ar šaudymus arčiau kaip 200 metrų prie sodybų.
Atsižvelgdami į gautą šį pranešimą patikrinsime šio medžioklės klubo medžiotojus, apklausime galimai medžiojusius asmenis, sustiprinsime aplinkosauginę kontrolę minimoje vietoje ir aplinkiniuose kaimuose.“