Valio politikams! Tik dėl artėjančių rinkimų nepakeltas pridėtinės vertės mokestis šilumai
Dar ne taip seniai Lietuvos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad baigiasi lengvatos šildymo metu ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikia suvienodinti visiems šilumos vartotojams. Jau rengiant ateinančių metų Lietuvos biudžetą nuo 9 iki 21 padidėjęs PVM buvo įskaičiuotas į valstybės pajamas. Tačiau ir politiniai koalicijos partneriai, ir jo vadovaujami socialdemokratai įtikino Premjerą, kad bent prieš pavasarį vyksiančius rinkimus į savivaldybių tarybas negalima kelti šio mokesčio. Premjeras sutiko, kad jo įvedimas būtų atidėtas iki kitų metų vasaros.
Palankus metas kelti PVM?
Vienas iš Premjero A. Butkevičiaus motyvų atsisakyti iki šiol taikytos PVM lengvatos buvo toks, kad pavyko su Rusija, kuri yra gamtinių dujų tiekėja, susitarti dėl kompensacijos už kelerius metus aukštesne kaina Lietuvai parduotas dujas. Iš kaimynų gautomis dujomis iki šiol yra šildomi didieji miestai. Tad šie iš Rusijos gauti pinigai būtų savotiška amortizacija padidėjusiam šildymui. Dėl to didžiųjų miestų šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, to kainų padidėjimo beveik nepajustų. Tačiau Lietuvoje ne visi miestai šildomi brangiomis dujomis. Matyt, tai ir priminė Premjerui jo partiečiai. Vis daugiau miestų yra šildomi biokuru. Taip pat ir Šilutė, kuri šių metų pradžioje pasistačiusi naują, galingą katilą šimtu procentų perėjo prie šildymo biokuru.
Šilutės šilumos tinklų gaminama šiluma brangtų
Brangtų, bet ne taip baisiai, kaip galima tikėtis. Jei skaičiuosime tą brangimą praėjusių metų kainomis, tai matysime, kad už standartinio vadinamosios Klaipėdos statybos trijų kambarių buto lapkričio mėnesį sunaudotą šildymą reikėjo mokėti su 9 procentų PVM – 256,95 Lt. Jei šilumos būtų suvartota tiek pat, ir reikėtų mokėti 21 proc. PVM, tai šildymas kainuotų 28,29 Lt daugiau – 285,24 Lt. Daugiausiai praėjusią žiemą reikėjo mokėti už sausio mėnesio šildymą. Tuomet kaina su 9 proc. PVM buvo 457,67 Lt. Jei būtų skaičiuojama su 21 procento PVM, tai kaina padidėtų iki 508,80 Lt.
Prie šio skaičiavimo dar reikėtų pridėti ir vandens pašildymą, kuriam taip pat dabar taikomas 9 proc. lengvatinis PVM. Jo kaina jau priklausytų nuo to, kiek ko suvartota. Tad pabrangtų ir vandens šildymas.
Skolos taip pat gali didėti
Šilutės šilumos tinklai tiekia šilumą kiek daugiau nei puspenkto tūkst. butų. Ir dar ją gauna apie 200 įvairių įstaigų bei organizacijų. Didžioji šilumos vartotojų dalis atsiskaito už šilumą. Tačiau yra ir skolininkų. Pavyko išsiaiškinti, kad iš viso už praėjusį šildymo sezoną skolos iš fizinių asmenų siekė gerokai per milijoną litų. Panaši situacija buvo ir su įstaigų bei organizacijų skolomis. Nereikia atlikti labai išsamių skaičiavimų, parodyti, kad skolos susidarė dėl didelės šilumos kainos. Daliai gyventojų kaina jau su 9 procentų PVM yra didelė. Ją dar padidinus, labai tikėtina, kad skolos augs.
Ne paslaptis, kad vienos iš skolininkių yra Šilutės r. savivaldybės biudžetinės įmonės. Savivaldybei biudžetą skiria Seimas. Čia jau numatyta suma, kiek išskirstoma įstaigoms, ar kažkokiems darbams. Tačiau žinant, kad Savivaldybė yra viena pirmaujančių Lietuvoje pagal skolas, labai tikėtina, kad jos įsiskolinimai šilumos tiekėjams taip pat didėtų. Tad padidėjęs PVM, kuris, kaip tikimąsi, turėtų papildyti Lietuvos biudžetą, kažin ar išties jį papildys. Tai jau turėtų skaičiuoti ekonomistai. Vis dėlto jau ne kartą yra įrodyta, kad padidinus mokesčius, jų gali būti surenkama mažiau nei buvo planuota.
Vienodas PVM būtų teisybė
Kalbėdamas, kad reikia panaikinti PVM lengvatą šilumai, Premjeras rėmėsi tuo, kad taip būtų suvienodinti mokesčiai visiems šilumos vartotojams. Nereikėtų užmiršti, kad bemaž apie pusė, jei ne didesnė dalis, namų ūkių šildosi individualiai savo sodybose. Šilutės rajone jų skaičiuojama apie 5 tūkst. (tiek yra užsakyta individualių rūšiavimo konteinerių, - aut. pastaba). Šių sodybų savininkai perka kurą individualiai. Tai gali būti malkos, anglys, taip pat skystas kuras ar įvairūs briketai, medžio granulės. Visa tai perkant reikia mokėti 21 proc. PVM. Tad didesnė dalis rajono gyventojų yra lyg ir blogesnėje padėtyje, jei lyginsime su centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojais.
Čia situacija yra dar keblesnė, nes kuro žiemai beveik niekas neperka kiekvieną mėnesį, kaip kad už šilumą moka daugiabučių namų gyventojai. O į skolą kuro pardavėjai nieko neduoda. Be to, kurą paprastai individualiai besišildantys turi įsigyti vieną kartą. Tai jau ne šimtai, gali būti ir tūkstančiai litų. Žinoma, tai priklauso nuo namo ir jo šilumos savybių. Tad PVM suvienodinimas būtų lyg ir socialinės lygybės atstatymas.
Kuro kainos
Kurą individualiam šildymui galima įsigyti įvairiai. Centralizuotai jis parduodamas „Šilutės agrochemijoje“, Pramonės gatvėje. Kaip ir pernai, nemažai kuro rūšių kainų yra tos pačios: Kuzbaso anglies toną galima įsigyti už 470–560 litų. Kaina priklauso nuo anglies gabalų dydžio. Baltarusiški durpių briketai kainuoja tiek pat – tona 330 litų. Ir anglį, ir durpių briketus galima įsigyti ir susvertus maišais. Suprantama, tai šiek tiek pakelia kainą, tačiau bet kada galima papildyti kuro atsargas atvažiavus lengvąja mašina.
Pamažu pradeda populiarėti „Šilutės baldų“ pjuvenų (gal net medžio dulkių, - aut. pastaba) briketai. Jie kaitrūs ir taip pat įvairiai sufasuoti. Tona kol kas kainuoja 460 litų. Gerokai brangesnės medžio granulės – jų kaina šiuo metu siekia 700 litų už toną. Tai labai patogus kuras, tačiau tam būtina turėti specialias šildymo krosnis.
Kūrenantys malkomis jų gali įsigyti net urėdijoje. Šiuo metu kaitriausia beržo, uosio, ąžuolo, klevo, skroblo, guobos, vinkšnos, maumedžio malkinė mediena kainuoja 110 litų be PVM. O su 21 PVM – 133,10 Lt. Mažesnio kaitrumo pušies, juodalksnio, blindės kaina 101 Lt, su PVM – 122,21 Lt. Tačiau tai malkinė mediena, kurią dar reikia apdoroti – supjaustyti, suskaldyti bei, dažnu atveju, ir išsidžiovinti. Geras šeimininkas tik po trejų metų džiovos jomis pradeda šildytis.
Malkų galima gauti ir atvažiavus į Šilutę – turgaus dieną stovėjo trys mašinos, kuriose buvo jau supjaustytos ir skaldytos malkos. Vienas vežėjas už beržinių malkų suskaldytas atraižas, kurių, kaip sakė, buvo 5 metrai (ertmetriai) prašė 450 litų. Paskambinus nurodytu numeriu šio krovinio savininkas sakė, kad čia yra 6,5 metrų atraižos, kainuojančios 700 litų. Jo malkos buvo beržinės. Trečias sunkvežimis taip pat buvo pilnas atraižų. Vėliau paskambinus paaiškėjo, kad jos yra iš padėklus gaminančios įmonės. Parduodama buvo 10 metrų, kaina – apie 650 litų, priklausomai nuo vietos, kur reikėjo atvežti – į Vilkyčius, pavyzdžiui, būtų vežęs už 700 litų.
Taip pat yra daugybė skelbimų laikraščiuose – pasiūla didelė. Tačiau kainos taip pat.
Individualiai besišildantys jokių lengvatų neturi, skolų – taip pat...
Turgaus dieną buvo galima įsigyti malkų įvairiomis kainomis.