Televizorius Lietuvoje – vis dar labai geras daiktas, tačiau turinys jau vartojamas visai kitaip

Tiesa, keičiasi TV turinio vartojimo įpročiai. Štai penkios tendencijos, kurias išskiria „Cgates“.

1. Išaugus televizorių ir kitų įrenginių, per kuriuos galima žiūrėti TV turinį, kiekiui, mažiau laiko prie TV ekranų Lietuvos gyventojai praleidžia drauge, su šeimomis ir vis dažniau žiūri laidas bei filmus atskirai.

Tai geriausiai atspindi atskirų laidų reitingai: populiariausia 2014 m. TV laida – Europos krepšinio čempionato finalas tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių – pasiekė beveik perpus mažesnį reitingą nei populiariausia TV laida prieš 10 metų, 2005-aisiais.

Kita vertus, 2015 m. rugsėjį rekordinio žiūrovų dėmesio sulaukusios Europos krepšinio čempionato rungtynės patvirtina, kad TV laidos vis dar gali būti nacionalinės reikšmės įvykiais, gebančiais sutraukti prie TV ekranų visą šalį.

2. TV žiūrėjimo atskirai tendenciją ateityje stiprins sparčiai populiarėjanti TV įrašų paslauga, kuri leidžia TV laidas stebėti ne tuomet, kai jos transliuojamos, o peržiūrėti įrašą bet kada pačiam žiūrovui patogiu metu. Vis daugiau TV turinio bus peržiūrima būtent tokiu modeliu, „pagal pageidavimą“ (angl. on-demand).  

3. TV įrašai tik dar labiau padidins bendras TV turinio vartojimo apimtis, nes prie laiko, praleidžiamo prie TV „gyvai“ (ypač vakare, po darbo), prisidės praleistų laidų ir filmų peržiūra, kurių vartotojas anksčiau negalėdavo pažiūrėti dėl netinkamo transliacijos laiko.

4. Vis dažniau TV turinys paliks tradicinį TV ekraną, „migruodamas“ į kitus įrenginius: kompiuterius, planšetes, išmaniuosius telefonus. Jau šiandien TV žiūrėjimo patirtis dažniausiai vyksta prie kelių ekranų vienu metu.

Neturime lietuviškų duomenų, bet, pavyzdžiui, JAV atliktas „Accenture“ tyrimas parodė, kad net 62 proc. šios šalies gyventojų žiūrėdami TV tuo pačiu metu naudojasi kompiuteriu, o 41 proc. – mobiliuoju telefonu.

5. Dėl galimybės žiūrėti TV turinį ne pagal TV programą, o patogiausiu metu bent kol kas labiausiai laimi pramoginės laidos. Net 8 iš 10-ies į populiariausiųjų top‘ą patenkančių TV įrašų yra Lietuvos televizijose transliuojami muzikiniai šou.

Informacinės laidos, publicistika, pokalbių šou tokio dėmesio nesusilaukia. Šiandieninė televizija vis labiau atlieka pramoginę funkciją, tuo tarpu informacinę funkciją ji perleidžia kitiems kanalams, kur informacijos pateikimas ir sklaida vyksta greičiau – tai interneto portalai, socialinės medijos.

Ateities priklauso virtualiai realybei

Žvelgdami į tolimesnę ateitį (5-10 m.), „Cgates“ prognozuoja, jog TV patirtį labai pakeis ir praturtins tokios šiuo metu dar tik „kylančios“ technologijos kaip virtuali realybė.

Pastaroji suteikia galimybę vartotojui iš TV žiūrovo, žvelgiančio „iš šalies“, užsidėjus specialius akinius virsti įvykių dalyviu. Pavyzdžiui, leistis į virtualų turą po nepažįstamo užsienio šalies miesto gatves, atsidurti veiksmo filmo įvykių sūkuryje, žiūrėti krepšinio varžybas taip, lyg sėdėtų arenoje, ar pan.

Virtualios realybės akiniai jau egzistuoja rinkoje, papildomą pagreitį suteiks 2016 m. „Facebook“ įsigytos įmonės „Oculus Rift“ pirmojo produkto išleidimas.