Didesnis PSDF biudžetas atneš naujovių

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Biudžeto planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Abromikaitės, daugiau nei 70 proc. kitų metų PSDF biudžeto lėšų bus skiriama sveikatos priežiūros paslaugoms, apie penktadalį – vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP), šiek tiek daugiau kaip 10 proc. – sveikatos programoms, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos technikos priemonėms ir kitoms sritims.

Kaip ir kasmet, 2016 m. didžioji dalis PSDF biudžeto lėšų – apie 1 mlrd. eurų – bus skiriama sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Tai tokios paslaugos, kaip lankymasis pas šeimos gydytoją, gydytojų specialistų konsultacijos, gydymasis ligoninėse ir pan.

Kaip teigia VLK Kainų ir klasifikacijų departamento direktorius, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Gintaras Kacevičius, kitąmet laukia nemažai naujovių: „Pavyzdžiui, nuo 2016 m. planuojama didinti šeimos gydytojo kompetenciją, suteikiant jam teisę skirti ir vertinti dar daugiau laboratorinių tyrimų. Todėl šeimos gydytojui teks rečiau siųsti pacientą pas gydytoją specialistą tik tam, kad būtų atliktas vienas ar kitas tyrimas“.

Siekiant skatinti gripo prevenciją kitais metais numatoma PSDF lėšomis gydymo įstaigoms pradėti mokėti už suaugusiųjų, priskirtinų rizikos grupėms skiepijimą gripo vakcina. Nemokamai bus skiepijami vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, slaugos ir globos įstaigų gyventojai, medicinos personalas ir nėščios moterys.

Taip pat nuo 2016 m. sausio 1 d. bus pradėta mokėti už greitąjį streptokoko antigeno nustatymo tyrimą 2–7 metų vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Šis tyrimas padės gydytojams nuspręsti, ar gydymas antibiotikais vaikui yra tikrai reikalingas, ir neskirti jų be reikalo.

Be to, kitąmet planuojama įvesti papildomus psichologų etatus, PSDF biudžeto lėšomis pradėti mokėti už naujas gydytojų specialistų (pvz., sporto medicinos gydytojo, vaikų odontologo) konsultacijas ir daugelį kitų paslaugų.

Anot J.Abromikaitės, kita labai svarbi PSDF biudžeto išlaidų dalis, 2016 m. sudaranti apie 268 mln. eurų, bus skiriama vaistams ir MPP. Šiomis lėšomis apmokamos gyventojams pagal receptus išduodamų kompensuojamųjų ir VLK centralizuotai apmokamų vaistų ir MPP, taip pat – labai retų būklių gydymo išlaidos. „Kadangi sveikatos sistemoje vis didesnis dėmesys skiriamas inovacinių vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimui, todėl ateinančiais metais planuojama tam skirti apie 7,2 mln. eurų daugiau lėšų, nei buvo skirta 2015-aisiais“, – sakė VLK Biudžeto planavimo skyriaus vyr.specialistė.

Nemenka 2016 m. PSDF biudžeto išlaidų dalis – beveik 75,5 mln. eurų – atiteks sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms (pvz., prevencinėms programoms, transplantacijos paslaugoms, dantų protezavimui ir kt.) finansuoti. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ligų prevencijai, todėl ligonių kasos ragina gyventojus aktyviau domėtis ir dalyvauti prevencinėse programose. Juk diagnozavus ligą ankstyvoje stadijoje, daug lengviau užkirsti jai kelią ir išsaugoti žmogaus sveikatą bei darbingumą.

„Tikimės, kad šiek tiek didesnis kitų metų PSDF biudžetas geriau tenkins gyventojų poreikius, o ligonių kasos ir toliau dirbs taip, kad kiekvienas šio biudžeto euras atneštų maksimalią naudą visuomenei“, ¬¬¬– patikino VLK laikinasis vadovas G.Kacevičius.

Primename, kad VLK ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą PSDF biudžetą kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Didžiausią dalį, t. y. apie 69 proc., visų 2016 m. PSDF biudžeto pajamų sudaro gyventojų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, apie 29 proc. – valstybės biudžeto lėšos ir vos 2 proc. – kitos pajamos.

Plačiau apie 2016 m. PSDF biudžetą žiūrėkite reportaže.