Kai atskrenda gandrai: ko laukti ir tikėtis
Kiekviena besilaukianti moteris svajoja kuo greičiau išvysti mažylį. Įsivaizduoja, kiek nuostabių akimirkų jis atneš į dviejų žmonių gyvenimą. Ir tik tuomet, kai gandras patuksena į duris, paaiškėja, kad svajonės ir realybė neturi nieko bendra. Galvoje kirba vienintelis klausimas: „Kodėl man niekas to nesakė?!“
Tėtis serga
Vos pastojusi, moteris panyra į ypatingą laukimo būseną. Domėjimąsi įprastais dalykais keičia tai, kas susiję su po širdimi plazdančia gyvybe. Pirmieji nėštumo požymiai, kūdikio raidos kalendorius, kraitelis, ilgas pageidavimų sąrašas gimdymą priimsiančiam gydytojui...
Ir taip nutinka, kad visų šių džiaugsmingų rūpesčių apimtos pamirštame, kad šalia mūsų yra dar vienas įvykių sūkuryje dalyvaujantis (bent jau taip turėtų būti) žmogus – mažylio tėtis. Kuris, pasirodo, devynis mėnesius gyvena įtampoje, vėliau, gimus kūdikiui, pasijunta pamirštas ir vienišas, todėl ima ir suserga depresija. Taip, ta pačia, kuri ištinka ir moteris po gimdymo.
Statistiniai duomenys byloja, kad ši nemaloni liūdesio liga užklumpa net 10 proc. jaunųjų tėvelių (galima palyginti – ja suserga 14 proc. moterų) ir gali pasireikšti nuo pirmojo nėštumo trimestro iki pusės metų po kūdikio gimimo. Todėl, mielosios, psichologai pataria nepamiršti ir esančiųjų šalia, paklausti, kaip jiems sekasi. Nes, pasak specialistų, vyrai dėl gyvenimą kartinančios depresijos nei artimiesiems, nei gydytojams dažniausiai nesiskundžia. O juk laiku pastebėti ir išspręsti problemą būtina. Priešingu atveju tai gali pakenkti šeimos gerovei.
Pasikeitę prioritetai
Gąsdinti nenorime, tačiau pagausėjus šeimai, viskas pasikeičia iš esmės (ypač, jei tai pirmasis kūdikis). Visa laimė, kad naujos veiklos ir minčių atsiranda tiek daug, kad apie tai net nėra kada galvoti. Visgi jeigu mėgote ilgėliau pamiegoti, nuo šiol lyg budinčiam kareiviui visą parą teks saugoti brangiausią turtą ir sapnuose lankytis tik snaudimo režimu.
Jeigu nemažai laiko rytais praleisdavote prie veidrodžio, nuo šiol bent keletą pirmųjų mėnesių po gimdymo mėgausitės keliomis, tačiau be galo maloniomis akimirkomis duše. Esate kinomanė? Turime blogų žinių, filmui net neįpusėjus sapnuosite septintą sapną. Tiesa, kaip bet kokioje kitoje situacijoje, šioje galima įžvelgti ir teigiamų dalykų.
Nuo šiol nebereikės išgalvoti priežasties anksčiau išeiti iš nuobodaus vakarėlio. Turėsite rimtą pasiteisinimą nepriimti į svečius erzinančios tetulės ar paikos pažįstamos. Galų gale, kūdikio priežiūros atostogos (įdomu, kas jas pavadino atostogomis) – puikus metas patobulinti kulinarinius įgūdžius, paskaityti knygų, kurioms vis pritrūkdavo laiko, o gal net pradėti mokytis ar sukurti savo verslą.
Kūno pokyčiai
Tik Holivude iš gimdymo namų moterys išeina plokščiais pilvukais ir be menkiausio papildomo riebaliuko ant šlaunų. Žinoma, nebūna taisyklių be išimčių, tačiau dauguma moterų po vaikelio gimimo dar kurį laiką nešioja nėščiosios pilvuką. Ir tai normalu, nes gimdai susitraukti, pilvo sienoms ir dubens raumenims sugrįžti į pradinę fizinę formą prireikia laiko.
Pasak ginekologų, laikotarpis po gimdymo baigiasi praėjus 6–8 savaitėms po placentos užgimimo. Per šį laiką ne tik susitraukia gimda. Išnyksta beveik visi dėl nėštumo atsiradę lytinės, endokrininės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kitų sistemų pakitimai.
Visus šiuos procesus gali palengvinti ir pagreitinti tinkamai parinkti pratimai, kontrastinis šilto ir šalto vandens dušas. Tiesa, vis dar pūpsantis pilvukas – ne vienintelis kūno pokytis. Jeigu buvo kirpta tarpvietė, dar kurį laiką dėl siūlių tipensite lyg geiša, gali svaigti galva ir užkietėti viduriai. Net miegoti ant pilvo (apie tai svajojote ilgus mėnesius) vis dar nepavyks dėl didelės, pienuko pilnos krūtinės. Et, nuostabus dalykas yra gimdymas!
Visažinių pasaulyje
Nuovargis, patirties stoka, daugybė klausimų ir nė vieno konkretaus atsakymo į neviltį varo ne vieną naujai iškeptą mamytę. Kodėl kūdikis verkia? Alkanas, skauda pilvuką, karšta? O jei dar nepavyksta nuraminti... Tokią akimirką, kai jautiesi niekam tikusi mama, staiga paaiškėja, kad, priešingai nei tu, visi aplinkui viską žino. Ir visuomet yra pasiruošę jaunuosius tėvelius pamokyti. Lyg ir nieko blogo, tačiau (ir tai pabrėžiama net nėščiųjų kursuose) mama, anyta ir visažinė teta nėra geriausios patarėjos kūdikio auginimo klausimais (nekalbame apie artimuosius, kurie jus kritikuoja; nuo jų apskritai vertėtų kuriam laikui atsiriboti).
Ne todėl, kad linkėtų jums bloga. Tiesiog yra dalykų, kurie anksčiau auginant vaikus buvo priimtini ir taikytini, o šiandien nerekomenduojami, kartais net draudžiami kaip galintys pakenkti kūdikiui. Tiesa, internetas – dar prastesnis patarėjas. Todėl pirmiausia gydytojai rekomenduoja klausyti nuojautos, pasikliauti motinišku instinktu, o po to atsakymo kreiptis į specialistus. Tikrai rasite ne vieną šaunią pediatrę ar šeimos gydytoją, kuri mielai į klausimus atsakys net ir ne darbo valandomis. Tiesiog paklauskite draugių ir pažįstamų!
Apie intymumą
Intymūs santykiai laukiantis ir po gimdymo – subtilus klausimas. Vienos poros artumu mėgaujasi iki pat gimdymo, kitos ryžtasi susilaikyti dėl sveikatos problemų, partnerių ar pačių būsimųjų mamyčių baimių ir įsitikinimų.
Universalios taisyklės, kaip viskas turėtų vykti po gimdymo, taip pat nėra. Ginekologai mylėtis po kūdikio gimimo paprastai rekomenduoja praėjus ne mažiau kaip 6–8 savaitėms. Tačiau vienos moterys jaučiasi pakankami gerai, kad suartėtų anksčiau, kitoms prireikia daugiau laiko. Aišku viena, taip, kaip buvo iki gimdymo, jau nebebus (nebūtinai blogąja prasme!). Visų pirma, šeimos gyvenime pristinga laiko spontaniškumui, kamuoja nuovargis, gal net įvairūs fiziniai negalavimai.
Dažnai „skaudėti galvą“ gali ir dėl psichologinių priežasčių – buities rūpesčiai ir dėl to kylantys konfliktai gali atšaldyti tiek vieną, tiek kitą partnerį ir pirmąjį pusmetį apskritai atnešti štilį į poros seksualinį gyvenimą. Todėl būtinai skirkite vienas kitam daugiau dėmesio, būkite supratingesni ir atlaidesni, abu stenkitės, kad ugnelė vėl imtų rusenti. Pasistengti išties verta, nes mamų patirtis byloja, jog neretai intymūs santykiai po kūdikio gimimo tampa nepalyginamai geresni.
Interesai ir draugai
Ne viena šeimos dar nesukūrusi ir kūdikio nesusilaukusi moteris prisiekinėja, kad niekada gyvenime draugėms nekvaršins galvos dėl vaiko dantukų, sauskelnių ir jų turinio. Ir štai, šeimą papildžius naujam nariui, įvyksta netikėtas stebuklas – naujoji mama nepaliaudama tauška apie savo mažylį, jo pasiekimus ir kasdienius rūpesčius. Tad, kaip liaudies išmintis byloja, niekada nereikia spjauti į šulinį, nes iš jo vieną dieną gali tekti godžiai gerti.
Pasikeičia ne tik pokalbių temos. Taip pat pakinta šeimos pomėgiai, pramogos. Natūralu, kad dėl to susiaurėja ar pasikeičia draugų ratas. Kad ir kaip būtų, kūdikio gimimas – ypatingas etapas dviejų žmonių gyvenime ir tik nuo mūsų pačių noro ir pastangų priklauso, kaip jį išgyvensime. Jeigu du žmonės sugeba kartu spręsti kylančius rūpesčius ir išsaugoti artumą, kiekviena akimirka, stebint augantį ir dienomis besikeičiantį kūdikį, tampa tikru malonumu.
Ko vaikui geriau nesakyti
„Šaunuolis!“ Vaiką girti būtina, tačiau tik tuomet, kai jis iš tiesų yra to vertas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažnai girdėdamas „puikiai padirbėjai“, „šaunuolis“ ir pan. vaikas tampa priklausomas nuo pagyrimo ir nebeieško kitokios motyvacijos.
„Nieko neatsitiko.“ Jeigu nusibrozdinus keliuką vaikui sakysite, kad nėra dėl ko verkti, nieko neatsitiko, ne paguosite, o versite jaustis dar blogiau. Tėvų pareiga – padėti suprasti, kas nutiko, ir pagelbėti susidoroti su užplūdusiomis emocijomis.
„Paskubėk!“ Net jei vaikas snūduriuoja virš pusryčių lėkštės ar užsispyręs mėgina užsirišti batus pats, nors įgūdžių dar per mažai, pakeltu tonu raginti jo nereikėtų. Pasak psichologų, tai kelia stresą. Vienas iš gerų būdų ryte paskubėti – organizuoti rungtynes: kas greičiau apsirengs, nusipraus ir pan.
„Aš laikausi dietos.“ Metate svorį? Darykite tai tyliai. Jeigu dukra matys jus kas dieną lipančią ant svarstyklių ir girdės kalbas apie riebalus, gali susiformuoti nesveikas požiūris į kūną. Paaiškinkite mergaitei, kad valgote sveikai, nes nuo tokio maisto geriau jaučiatės.
„Negalime sau to leisti.“ Tai itin patogus pasiteisinimas, kai nenorima pirkti naujo žaislo. Visgi taip sakydami siunčiate vaikui žinią, kad turite finansinių bėdų. O tai gali išgąsdinti ir paskatinti jaustis nesaugiai. Vaikui pasiteisinkite taip: „Nepirksime, nes taupome svarbesniems dalykams.“
„Atsargiai!“ Tokiu būdu perspėti vaiką apie gresiantį pavojų neprotinga. Garsiai ištartas perspėjimas atitrauks jo dėmesį, išblaškys ir tai, nuo ko bandote apsaugoti, greičiausiai įvyks. Geriausias būdas išvengti nelaimės – kuo tyliau prieiti ir padėti.