Remigijus Žemaitaitis blaivins Lietuvą! Seimo rinkimų šou prasideda

Panašu, kad toks noras pasireikšti Seimo nariui kyla prieš artėjančius rinkimus, tik ar šį kartą jis neperlenkė lazdos? Juk tokių gąsdinimų rezultatas gali būti toks, kad visi stikliuko mėgėjai nebebalsuos už R. Žemaitaitį... O tokių išgeriančiųjų Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaime – tūkstančiai...

Kova su vėjo malūnais?

Užvakar, gruodžio 29-ąją, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo du naujus įstatymo projektus – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Naująja tvarka R. Žemaitaitis siekia tokio teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų, kad asmenims nebūtų skiriama nedarbo išmoka arba piniginė socialinė parama arba jų mokėjimas būtų nutrauktas, jeigu į šias išmokas pretenduojantis arba jas gaunantis asmuo yra neblaivus, o toks faktas užfiksuotas kompetentingų institucijų.

Užregistruotais įstatymų projektais pirmiausia siekiama griežtinti nedarbo išmokos ir piniginės socialinės paramos suteikimo sąlygas gyventojams tam, kad tokia valstybės parama pasiektų išimtinai tik tuos asmenis, kuriems tokia parama iš tiesų reikalinga ir asmenys geba išnaudoti ją tikslingai ir tinkamai. Įstatymų projektų parengimą paskatino siekis motyvuoti asmenis atsisakyti ydingo (asocialaus) gyvenimo būdo, žalingų gyvenimo įpročių, kurie neretai ir tampa bedarbystės, nuskurdimo, prastos gyvenimo kokybės priežastimis, trukdo tokiems asmenims integruojantis į darbo rinką, susikurti sau ir savo artimiesiems geresnę ir pilnavertiškesnę gyvenimo aplinką.

Pasak R. Žemaitaičio, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekto rengimą paskatino siekis motyvuoti asmenis atsisakyti ydingo gyvenimo būdo, dėti pastangas, integruojantis į darbo rinką, atsisakyti žalingų įpročių, kurie sąlygoja tokių asmenų nesugebėjimą išlaikyti darbo vietos. Taip pat siekiama mažinti nedarbo lygį Lietuvoje ir skatinti gyventojų užimtumą. Be abejo, R. Žemaitaičio manymu, priėmus siūlomą Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą pavyktų sutaupyti ir dalį valstybės lėšų, skirtų nedarbo išmokoms mokėti, bei užkirsti kelią asmenų, kurie nėra suinteresuoti integruotis į darbo rinką ar įgyti darbo įgūdžių, piktnaudžiavimui.

Dėl to Seimo narys R. Žemaitaitis siūlo papildyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymą atitinkamų straipsnių nuostatomis, kurios suteiktų įgaliojimą nedarbo išmokas skiriančioms institucijoms šios išmokos neskirti arba mokėjimą nutraukti, jeigu yra gauta informacijos, kad į nedarbo išmoką pretenduojantis ar ją jau gaunantis asmuo propaguoja asocialų gyvenimo būdą ir girtuokliauja ir toks faktas yra užfiksuojamas kompetentingų institucijų.

Kokių institucijų? Į šį „Šilokarčemos“ žurnalisto klausimą R. Žemaitaitis taip atsakė: „Seniūnijose yra sudarytos komisijos, kuriose – bendruomenės, policijos apylinkės inspektorius ir kitų institucijų atstovai, kurie dabar stebi, ar paramą gaunantys asmenys neturi nelegalaus darbo, gal gyvena iš kontrabandos, ir sprendžia, ar reikia skirti tokiems žmonėms vienokią ar kitokią paramą. Tokios komisijos turėtų domėtis, ar paramos bei išmokų gavėjai nepiktnaudžiauja alkoholiu“.

O kaip nustatyti tą ribą, kaip dažnai žmogus turi išgerti, kad jam būtų nutrauktas išmokų bei paramos mokėjimas? Nuo kada asmuo tampa alkoholiku? Jeigu paramos gavėjas vartoja alkoholį, sakykime, du-tris kartus per mėnesį, ar jis turi teisę gauti paramą? Atsakydamas į tokius klausimus R. Žemaitaitis mąsto taip – pašalpa yra tarsi bedarbiui valstybės mokamas atlyginimas, kad žmogus galėtų pamaitinti ir aprengti šeimą, darbo laike būtų blaivus. Seimo narys leido suprasti, kad neva ne darbo valandomis lyg ir būtų galima išgerti...

Šilutės seniūnijoje yra sudarytos dvi tokios komisijos – miesto ir kaimiškosios dalies. Miesto komisijos pirmininku esantis seniūnas Raimondas Steponkus „Šilokarčemai“ sakė, kad už gaunmas bedarbio išmokas asmenys turi atidirbti nustatytą viešųjų darbų valandų skaičių. Jeigu žmogus ateina į tokį darbą blaivus ir išdirba tas valandas, yra pasirašoma, kad jam būtų išmokėta nedarbo išmoka. O po darbo tegul geria...

Už valstybės pinigus – buitiniai konfliktai šeimose

Pasak R. Žemaitaičio, kito Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projekto parengimą paskatino ir siekis motyvuoti asmenis keisti savo gyvenimo būdą. Nepasiturintys gyventojai turi galimybę pasinaudoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytomis lengvatomis ir kompensacijomis. Tokia valstybės teikiama parama besinaudojantys asmenys neretai stokoja motyvacijos ieškotis darbo ir gerinti savo gyvenimo sąlygas, nes valstybė juos jau ir taip remia. Asmenys nėra suinteresuoti susikurti sau ir savo artimiesiems geresnės gyvenimo aplinkos. Minėtos valstybės paramos tam tikrai asmenų grupei yra pakankamai tam, kad būtų patenkinti minimalūs poreikiai, t. y. įsigytų ir vartotų pigius alkoholinius gėrimus. Dėl to asmenys nebeturi motyvacijos (nėra suinteresuoti) keisti savo gyvenimo ir dar labiau klimpsta į asocialų gyvenimo būdą.

R. Žemaitaitis pažymi, jog dėl minėtų priežasčių neretai šeimose kyla ir buitiniai konfliktai, todėl kenčia šeimose augantys nepilnamečiai vaikai. Seimo nario manymu, piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų būtina ir asmenys geba ją išnaudoti tikslingai. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą nuostata, kuri suteiktų įgaliojimą piniginę socialinę paramą ar kompensaciją skiriančioms institucijoms šių lengvatų neskirti arba jų mokėjimą nutraukti, kai į jas pretenduojantis ar ją jau gaunantis asmuo gyvena asocialiai, t. y. vartoja alkoholį, ir toks faktas yra užfiksuojamas.

Dėl minėtų įstatymo projektų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose būtų numatyta sistema, kurios dėka policijos pareigūnai bendradarbiaudami su socialiniais darbuotojais fiksuotų tokius asmenų pažeidimus ir vėliau informacija pasiektų nedarbo išmokas ir piniginę socialinę paramą skiriančias institucijas.

Valstybės „blaivintojas“ nusivylė Seimu ir politikais

Ne paslaptis, kad tokių išgeriančiųjų ir darbo neieškančių Lietuvos kaime – tūkstančiai... Tad, ar nebijo R. Žemaitaitis, kad tie tūkstančiai, kuriems gal bus atimtos išmokos, nebebalsuos už jį artėjančiuose Seimo rinkimuose? Politiko atsakymas nustebino:

„Aš į Seimą tikriausiai nebekandidatuosiu – užtenka dviejų kadencijų. Ar politikai įsivaizduoja, kokią jie nori matyti valstybę po dešimties, dvidešimties, penkiasdešimties metų? Aš ėjau į Seimą prieš aštuonerius metus su tam tikra vizija, su konkrečiais darbais. Didžiausia gėda ir bėda, kada politikai žiūri tik savo asmeninės naudos. Arba tik momentinio sprendimo – gal aš pasistatysiu šiandien baseiną, bet realiai darbo vietų nesukursiu. Arba kai bando politikai įtikti tik vienoms ar kitoms grupėms, bet nežiūri bendro tikslo ir bendros naudos. Tada klausimas – ką mes tame Seime veikiame? Taip pat kalbu ir apie Premjerą, Vyriausybę, savivaldybes ir pan. Iš šitas draudimas gauti socialines pašalpas, jeigu vartoji alkoholį, bus pirmas žingsnis į valstybės blaivinimą, kad žmonės būtų priversti matyti, jog jie turi dirbti ir užsidirbti, kad mes visi turime būti pilietiški, negali kažkas gyventi iš mūsų kišenės. Emigracija yra didelė – iš Lietuvos išvažiavo žmonės, kurie kitokią Lietuvą įsivaizdavo po dešimties ar penkiolikos metų, tie, kurie stojo į universitetus ir galvojo, kad gaus darbą. Deja, jie pamatė kitokią valstybę, kitokius politikus, kurie tik prieš rinkimus su dešromis ir samane laksto per kaimus, kad už juos kas nors balsuotų. Todėl ir turime tokią situaciją, kai pensininkų karalienė šiandien sėdi Briuselyje, o „Sodros“ deficitas iki pat dabar dar siekia milijardus eurų“.

Nežino, ar kandidatuos į Seimą...

Tai kandidatuos į Seimą R. Žemaitaitis, ar ne? Paskambinus po pusvalandžio ir paprašius pasakyti aiškiai – „taip“ arba „ne“, R. Žemaitaitis ėmė „mėtyti pėdas“. Sakė esąs tik Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, jokiai partijai nepriklausantis. Nuo kada „tvarkietis“ R. Žemaitaitis nebėra partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys“. Pasidomėjome interneto svetainėje „Seimas.lt“. R. Žemaitaičio tinklalapyje nurodyta: „Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys nuo 2012-11-16. Politinė karjera: partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys“.

Politikas patikslino niekada nebuvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu, o minėtame tinklalapyje narystė toje partijoje nurodyta todėl, kad tokia esanti tvarka – frakcijos narys automatiškai priskiriamas to paties pavadinimo partijai.

R. Žemaitaitis teigė esąs laisvas kaip paukštis, sakė pateikęs trims partijoms pasiūlymus, ir jeigu kuri nors pritars jo pasiūlymams (o tai, politiko manymu, nedaug tikimybės), tos partijos sąraše ir eis į Seimo rinkimus.

Tad šio politiko rinkimų šou jau prasideda? Prieš anuos Seimo rinkimus R. Žemaitaitis siūlė Šilutę pavadinti Šilokarčema. Tokiam jo sumanymui niekas nepritarė. Dabar priešingai - nusiteikė prieš karčemas ir ėmė kovoti su bedarbio atlyginimus prageriančiais asmenimis...