Medikai perspėja: sugrįžta seniai pamirštos ligos

Pavojingų infekcijų išvengsime tik tuomet, jei pasirūpinsime skiepais ir nepaliksime vietos infekcijoms cirkuliuoti, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.

Gresia protrūkiai ir mirtys

Šiandien dauguma užkrečiamųjų ligų, kadaise buvusių labai dažnų ir neretai mirtinų, yra valdomos skiepais, sergamumas jomis labai sumažėjęs, todėl žmonės nebejaučia šių ligų grėsmės. Tačiau nerimą kelia pastaraisiais metais Lietuvoje užregistruoti tymų protrūkiai, kūdikių mirtys nuo kokliušo, o keliaujantiems po Europą kyla reali grėsmė užsikrėsti raudonuke.

„Aš negaliu suprasti, kodėl žmonės vietoje to, kad pasitikėtų mokslu grįstais įrodymais, renkasi viduramžių prietarų lygio baimes, tuo pačiu keldami grėsmę savo ir aplinkiniams vaikams, – svarsto sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. – Tačiau tikiuosi, kad rasime priemonių, padėsiančių įtikinti skiepų svarbą. Dar kartą noriu paprašyti tėvelių kalbėtis apie savo baimes su medikais, o ne kliautis ne visada patikima informacija internete.“

Visuomenėje esant nepakankamai paskiepytų žmonių, keliaujant po šalis, kuriose dar išlikęs sergamumas skiepais valdomomis ligomis, yra rizika ne tik parsivežti šių ligų sukėlėjų ir susirgti, bet ir juos platinti. Tokiu atveju gali grėsti ligų atsinaujinimas ar net protrūkiai.

„Svarbu išlaikyti ne mažesnes nei 90−95 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, tik tokiu būdu galima išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir išplitimo. Kuo visuomenėje didesnė skiepytų žmonių dalis, tuo mažesnė galimybė plisti užkrečiamosioms ligoms, nes jų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje“, – sakė Santariškių vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja, mokslų daktarė gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Tėvams – didelė atsakomybė

Anot I. Ivaškevičienės, itin svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojams, kurie tėvams teikia informaciją apie skiepus. Būtent jie turėtų skirti laiko – ne gąsdinti, o papasakoti ir išaiškinti, kodėl svarbu skiepyti vaikus, išsklaidyti mitus ir paraginti remtis tik mokslu pagrįsta informacija.

„Vaikų neskiepijantys tėvai mano, kad persirgti, pavyzdžiui, tymais ir kitomis infekcijomis yra geriau nei skiepytis, tačiau atsisakydami vakcinacijos, jie turi suprasti, kokią atsakomybę už savo atžalų sveikatą prisiima“, – aiškino I. Ivaškevičienė.

Pasidavusieji madai neskiepyti atžalų nesusimąsto, kokia grėsmė kyla jų sveikatai ne tik šiandien, bet ir gerokai vėliau gyvenime. Pavyzdžiui, raudonukės infekcija ypač pavojinga nėščioms moterims, nes sukelia didelius apsigimimus. Epideminio parotito, vadinamosios „kiaulytės“, pasekmės gali būti itin liūdnos berniukams – persirgę šia liga jie gali likti nevaisingi.

Retas žino, kad stojantieji į JAV ar kitų šalių universitetus turi pateikti skiepų pasą. Net ir geriausi studentai gali prarasti galimybę mokytis universitetuose, jei jie nėra paskiepyti nuo kai kurių infekcijų.

Skiepų kalendoriuje – naujovė

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos išradimų ir iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių profilaktikos priemonių nei vakcinos nesukurta.

Šiuo metu Lietuvoje pagal nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 11 užkrečiamųjų ligų: nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, raudonukės, epideminio parotito, B tipoHaemophilus influenzae infekcijos, pneumokokinės infekcijos. Nuo kitų metų rugsėjo vienuolikos metų mergaitės dar bus nemokamai skiepijamos ir nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos, galinčios sukelti gimdos kaklelio vėžį.

Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Skiepai apsaugo ne tik kiekvieną žmogų, bet ir sukuria saugią aplinką visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama žmogaus organizmui apsaugoti nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5–10 metų. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos skiepijimų schemos.

Ar kūdikiai nėra per maži, kad būtų skiepijami?

Skiepijimo esmė – sukurti specifinį imunitetą, nesukeliant ligos. Vaikai yra skiepijami per kelis pirmuosius gyvenimo metus, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži.

Ar pasiskiepijus galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepą?

Kaip jos pasireiškia? Nepageidaujamos reakcijos į skiepus – tai dažniausiai vietinės reakcijos, kurios yra lengvos ir praeina savaime, pavyzdžiui, patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas pasireiškia retai.