Jei yra pirmasis, turi būti ir paskutinis

Skubama PSPC prijungti prie Šilutės ligoninės?

Dar prieš Savivaldybos tarybos posėdį vykusių komitetų posėdžių metu politikai teikė Tarybos nariams svarstyti sprendimo „Dėl sutikimo reorganizuoti Šilutės rajono savivaldybės viešąją įstaigą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės“ projektą.

Ekonomikos ir finansų komiteto narys Raimundas Ambrozaitis išsakė repliką, kad pagal Savivaldos įstatymą Savivaldybės taryba priima sprendimus, o ne kažkokius sutikimus. „Ką reiškia - sutikti? Su kieno prašymu mes turime sutikti? Kas prašė tokio sujungimo ar prijungimo?“, - klausė R. Ambrozaitis.

Jam pritarė ir Tarybos narys Zigmantas Jaunius: „Sprendimas rimtas, o aiškinamasis raštas visiškai nerimtas. Nėra jokio ekonominio pagrindimo. O kodėl nesujungus visas rajono sveikatos įstaigas – juk dar yra Juknaičių, Švėkšnos ir Vainuto ambulatorijos?“.

Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas-Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus komitetų posėdžiuose aiškino, kiek daug pozityvių rezultatų laukiama, kai PSPC bus prijungtas prie Šilutės ligoninės.

Pasak M. Bartkaus, reorganizavus asmens sveikatos priežiūros įstaigas, bus sudaryta galimybė atsisakyti kai kurių paslaugų (pvz., laboratorijų, registratūrų teikiamų paslaugų) dubliavimosi. Šilutės ligoninė turi radiologijos tarnybą, laboratoriją, Šilutės PSPC laboratorines paslaugas perka iš privačios laboratorijos ir kai kuriuos tyrimus atlieka savo laboratorijoje, radiologijos paslaugas Šilutės PSPC teikia su PSPC fluorografijos aparatu, tačiau radiologines konsultacijas įvertina Šilutės ligoninės radiologas. Būtų užtikrintas racionalus personalo darbo krūvių, patalpų panaudojimas bei įstaigos biudžeto balansas. Galima būtų atsisakyti abiejose įstaigose vykdomų funkcijų dubliavimosi (laboratorijos, rentgenodiagnostikos, registratūros, buhalterijos, statistikos, administracijos ir t. t.). Būtų sustiprintos greitosios medicinos pagalbos paslaugos - sukurta specializuota greitosios medicinos pagalbos brigada, kurioje dirbtų gydytojai specialistai (pvz. gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir kt.). Įdiegta bendra pacientų duomenų saugojimo sistema užtikrintų paciento sveikatos įrašų istorijų kokybiškumą bei gydymo procesų ir paciento priežiūros procesų nepertraukiamumą. Gerėtų sąlygos specialistų pritraukimui dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, didinant rezidentūros studijų finansavimą. Didėtų galimybės padidinti medicinos personalo atlyginimą. Prijungus viešąją įstaigą Šilutės PSPC prie Šilutės ligoninės, bus sukurta konkurencinga, racionaliai naudojanti žmoniškuosius ir finansinius resursus įstaiga.

O štai neigiamų priimto sprendimo pasekmių Savivaldybės gydytojas M. Bartkus nenumato.

Paskutiniame praėjusių metų Savivaldybės tarybos posėdyje priimtu sprendimu nuspręsta, kad iki 2016 metų birželio 1 dienos būtų reorganizuojamos viešosios įstaigos Šilutės PSPC ir Šilutės ligoninė, Šilutės PSPC prijungiant prie Šilutės ligoninės.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus ir PSPC direktorius Liutauras Indriuška buvo įpareigoti iki 2016-ųjų sausio 15 dienos parengti įstaigų  reorganizavimo sąlygų aprašą ir apie jo parengimą paskelbti viešai teisės aktų nustatyta tvarka bei raštu pranešti visiems kreditoriams. Jiedu taip pat įpareigoti ne vėliau kaip pirmą paskelbimo dieną aprašą pateikti Juridinių asmenų registrui.

Šilutės PSPC direktorius L. Indriuška teisės aktų nustatyta tvarka privalės įspėti darbuotojus apie darbo sąlygų pasikeitimą arba darbuotojų atleidimą iš darbo, atlikti visus su darbo santykiais susijusius juridinius veiksmus.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas D. Steponkus privalės parengti viešosios įstaigos Šilutės ligoninės įstatus ir teikti tvirtinti Šilutės rajono savivaldybės tarybai iki 2016 metų sausio 15-osios.

Už tokį Tarybos sprendimą balsavo 15 politikų (valdančiosios daugumos atstovai), o prieš – 8 (visa opozicija).

Tarybos opozicijos lyderis Algirdas Gečas perskaitė opozicijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad toks sprendimas neturi aiškaus teisinio pagrindo, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos įstaigų reformos tikslams ir net Šilutės rajono savivaldybės strateginiam plėtros planui. Opozicijos atstovai siūlė palaukti ekspertų įvertinimo.

Antrojo pareiškimo autorius Tarybos narys Arūnas Kurlianskas sakė, kad šis Šilutės politikų sprendimas – bevertis, kadangi Šilutės ligoninė vis dėlto bus prijungta prie kažkurios Klaipėdos ligoninės. Šiam aiškiaregiui griežtą kritikos žodį ištarė meras V. Laurinaitis.

Merui ir Tarybos daugumai pritariantis Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas S. Kazlauskas pasakė, kad, jo nuomone, viename kieme tokių dviejų giminingų struktūrų neturėtų būti.

Socialinėms paslaugoms – daugiau lėšų

Savivaldybės tarybos komitetuose buvo pritarta sprendimo „Dėl 2016 metų socialinių paslaugų kainų patvirtinimo“ projektui. Pasak jį rengusios Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Audros Barauskienės, atsižvelgiant į didėjančias perkamų paslaugų bei prekių kainas, siūloma didinti įstaigų teikiamų socialinių paslaugų kainas.

Štai Saugų vaikų globos namų administracija informavo, kad socialinės globos kaina turi didėti todėl, kad papildomai buvo įsteigti trys etatai ir sumažėjo globojamų vaikų skaičius. Į Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį atvykęs šios globos įstaigos direktorius Eugenijus Judeikis politikams pasakė ir dar vieną problemą, kodėl įstaigai reikia daugiau pinigų. E. Judeikio teigimu, tebėra kūrenama dyzelinu senoji katilinė, o naująją, kūrenamą granulėmis, negali užkurti todėl, kad neturi nė vienos granulės.

Tada komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas pajuokavo, kad logiškiau būtų pirmiau pabaigti dyzeliną, o tada galvoti apie naująją katilinę. E. Judeikis visai rimtai paaiškino, kad yra įsipareigojimai už gautą ES paramą ir jų privaloma paisyti.

Gaisrinės automobilis – kaip dovanotas arklys

Kitas Tarybos priimtas sprendimas – apie pigesnius dalykus. Taryba turėjo sutikti perimti Šilutės rajono savivaldybei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti šiuo metu nuosavybės teise priklausantį Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai gaisrinį automobilį „ZIL 130“.

Vienas Ekonomikos ir finansų komiteto narys nusistebėjo, kad tas automobilis labai senas – 1988 metų gamybos. Kitas pajuokavo: „Dovanotam arkliui arba senai mergai į dantis niekas nežiūri“.