Šiukšlių naujienos: jų bus mažiau, tad ar už surinkimą mokėsime brangiau?

Tad šiukšlių geriau nesapnuoti, o visas su jomis susijusias problemas aptarti viešai. Juolab kad vis dažniau pasigirsta kalbų, jog artimiausiu metu brangs šiukšlių tvarkymas Šilutės rajone. Ar tai tiesa? Gerai, kad mūsų šalyje šituo verslu užsiima ne itališka mafija, o Aplinkos ministerija bei savivaldybės. Todėl ir pakalbinome šitų įstaigų atsakingus asmenis.

Visoje Lietuvoje atliekas tvarkys pagal vienodas taisykles

Šilutiškiai dar tebeprisimena, kaip Šilutės rajono savivaldybės taryba 2013 metų pabaigoje priėmė sprendimą, pagal kurį už komunalinių atliekų surinkimą reikės mokėti dvigubai brangiau. Sprendimas įsigaliojo nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Nuo tada kainą už atliekų surinkimą nekilnojamojo turto objekto savininkui sudaro kintamoji ir pastovioji dalys. Pastovioji dalis buvo nustatyta 12 Lt (3,48 Eur) už metus, o kintamoji priklauso nuo nekilnojamojo objekto paskirties ir užimamo ploto. Pavyzdžiui, kintamoji dalis gyvenamosios paskirties objektams yra 0,26 Lt (0,08 Eur) už kv. metrą per mėnesį, sporto paskirties – 0,05 Lt (0,01 Eur), poilsio paskirties – 0,20 Lt (0,06 Eur) ir t. t.

Neseniai Aplinkos ministerija patvirtino bendras taisykles, kurios įsigalios nuo š. m. liepos 1 dienos ir kuriose nurodyta, kaip visoje šalyje turi būti sprendžiamas atliekų tvarkymas, kokiais principais turi būti nustatoma rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Bet vis dėlto visa atsakomybė už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos suteikimą ir rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymą tenka savivaldybėms. Tai yra numatyta tiek Vietos savivaldos, tiek ir Atliekų tvarkymo, Rinkliavų įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose.

Gyventojams dažnai kyla klausimų, kodėl, tarkime, vienoje savivaldybėje gyvenantys jų giminaičiai moka vieną mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą, o jie patys, gyvenantys kitur, moka daugiau ar mažiau? Taip yra todėl, kad už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą formos nustatymą ir dydžio apskaičiavimą, yra atsakingos vietos savivaldos institucijos. O jos nevienodai sprendžia tiek gyventojų komunalinių atliekų tvarkymo, tiek apmokėjimo už tai klausimus.

„Pagrindinė savivaldybių institucijų užduotis šioje srityje – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą ar galimybę naudotis atliekų tvarkymo sistema“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, primindama, kad ir šalies Konstitucijoje bei Rinkliavų įstatyme yra nustatyta, jog vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti tik savivaldybės taryba savo sprendimu. Taip pat ji turi teisę savo sprendimu nustatyti lengvatas rinkliavos mokėtojams ir rinkliavos grąžinimo atvejus.

Akivaizdu, kad, esant klausimų, gyventojai dėl atliekų tvarkymo ir rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo pirmiausia turėtų kreiptis į savo savivaldybę. Deja, kartais žmonės įsivaizduoja, kad už tai, kiek jiems tenka mokėti, liaudiškai sakant, už šiukšles, pirmiausia yra atsakinga Aplinkos ministerija. Pasak L. Zukės, dar 2013 metais Vyriausybė patvirtino Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, pagal kurią savivaldybės, nustatydamos dydį už šias paslaugas, turi atsižvelgti į šios metodikos reikalavimą nustatyti dvinarę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Vis dėlto, kokia konkreti rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bus nustatyta viename ar kitame šalies mieste, miestelyje ar rajone, priklauso nuo konkrečios savivaldybės tarybos priimto sprendimo.

„Savivaldybės, vadovaudamosi taisyklių nuostatomis, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį turi patvirtinti keisdamos jį, bet ne vėliau kaip iki 2016 metų liepos 1 dienos“, – priminė L. Zukė.

Tad ar brangs Šilutės rajone buitinių atliekų tvarkymas, ar ne? Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Šilokarčemai“ sakė, kad šis L. Zukės teiginys negalioja Šilutei, nes čia dvinarė rinkliava yra nustatyta jau nuo 2014 metų pradžios.

R. Rimkus sakė, kad šiais metais bus skelbiamas konkursas atliekų vežėjui parinkti, tad šios paslaugos kainos gal ir gali būti keičiamos. Kalbos, kad Šilutėje brangs rinkliava už šiukšlių tvarkymą, atsirado tikriausiai todėl, kad kažkas buvo sugalvoję nustatyti savivaldybėms taršos mokestį – berods po 20 eurų – už kiekvieną į sąvartyną pristatytą atliekų toną. Bet Seimo Aplinkos apsaugos komitetas skubos tvarka apsvarstė tą problemą ir pasiūlė palikti tik 3 eurų mokestį. O kai tik toks mokestis tebūtų, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras susimažintų savo pelną ir paslaugos kaina tikrai nekiltų.

Už panaudotas pakuotes mokės pinigus...

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas sakė, kad jau nuo šių metų vasario 1-osios Lietuvoje pradės veikti privalomoji užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema. Tai reiškia, kad į visų vienkartinėje stiklinėje, plastikinėje (PET) ar metalinėje pakuotėje parduodamų pagamintų vietoje ar importuotų gėrimų kainą bus įskaičiuotas 10 euro centų užstatas. Jį vartotojai galės susigrąžinti, tą pakuotę priduodami į parduotuvėse jau atsirandančius taromatus arba kitas jų supirkimo vietas. Aplinkos ministerijos patvirtinta užstato sistema siekiama motyvuotai paskatinti gyventojus mažiau teršti aplinką išmetamomis pakuotėmis, ugdyti jų sąmoningumą ir suteikti naują galimybę lygiuotis į pažangiausias ES ir pasaulio valstybes.

Pasak D. Krinicko, tušti mineralinio vandens, alaus, sidro buteliukai, skardinės, vadinamieji tetrapakai – tai vienos dažniausių miškų, pakelių, paežerių ar kitų vietų šiukšlių.

R. Rimkaus teigimu, panaudotų pakuočių priėmimas parduotuvėse nedaug sumažins lyginamąjį buitinių atliekų svorį, bet užtat sumažės tarša plastmasės gaminiais. Jeigu iki šiol Rusnėje žvejai išmėtydavo plastikinius tuščius butelius arba jeigu ir dabar paliks, tai kažkas juos surinks, nuneš į parduotuvę ir pasiims pinigus. „Liaudiškai vadinami „bambaliai“ taps jau preke, o gamta bus švaresnė“, - sakė R. Rimkus.