Ūkio ministras E. Gustas: „Sudarysime palankias sąlygas socialinio verslo plėtrai“

Pasak ūkio ministro, vienas iš pirmųjų planuojamų veiksmų – atlikti išsamią studiją, siekiant išanalizuoti Lietuvos ir užsienio šalių socialinio verslo plėtros gerąją praktiką, įvertinti socialinio verslo teisinio reglamentavimo problematiką, suformuluoti išvadas, išgryninti socialinio verslo kriterijus ir parengti rekomendacijas teisinės, mokestinės, finansinės aplinkos formavimo klausimais. Taip pat bus siekiama įvardyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamas viešąsias paslaugas, kurias tikslinga perduoti socialiniam verslui. Remiantis atliktos studijos išvadomis, bus parengtos rekomendacijos dėl socialinio verslo teisinio reglamentavimo. 

Kita šiame plane numatyta priemonė – Valstybės ar savivaldybės investiciniuose projektuose prioritetą teikti socialinio verslo subjektams ir taikyti jiems didesnio intensyvumo finansavimą. Tai suaktyvins regionų, bendruomenių veiklą, siekiant įgyvendinti greitą ir efektyvų vietovėje kylančių problemų sprendimą.

Siekiant skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir žinomumo didinimą bus teikiamos konsultavimo ir informavimo paslaugos socialinio verslo klausimais. Kitas svarbus planuojamas veiksmas yra įgyvendinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Parama socialiniam verslui“.

Planuojama sukurti atnaujinamą Lietuvoje veikiančių socialinio verslo įmonių žemėlapį, kuriame pateikti pavyzdžiai padės geriau suprasti socialinio verslo principus, parodys situaciją, neišnaudotas nišas ir galimybes socialinio verslo srityje.

„Taip pat vienas iš svarbiausių tikslų, didinant socialinio verslo žinomumą, visuomenei išaiškinti, kad socialinis verslas nėra tapatus socialiai atsakingai įmonei ir toks lyginimas yra klaidingas. Socialinis verslas yra orientuotas į socialinės vertės kūrimą ir tai yra jo prioritetas, o svarbiausias socialiai atsakingos įmonės prioritetas yra finansinis pelnas ir minimalus socialinis poveikis“, – įsitikinęs ūkio ministras E. Gustas.

Ūkio ministerija kviečia savivaldybes, verslo asociacijas, nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant Socialinio verslo skatinimo veiksmų plano priemones. Su Ūkio ministerijos parengtu Socialinio verslo skatinimo 2015–2017 m. veiksmų planu galima susipažinti adresu

http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika/socialinis-verslas.

Lietuvoje vis daugėja socialinių verslų. Vienas iš Lietuvoje sėkmingai veikiančių socialinio verslo pavyzdžių – Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektas – socialinis taksi, kuris padeda užtikrinti judėjimo negalią turinčių žmonių keliones į darbą, universitetą, teatrą ir pan. Taip pat – savaitinė Demokratijos mokykla, kur demokratijos mokomasi per kasdienę praktiką. Vaikai realiai dalyvauja valdant mokyklą – taip ugdomas pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas, viešojo kalbėjimo įgūdžiai, atsakingumas, savarankiškumas – ir yra lygiaverčiai bendruomenės nariai.

Socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos (ES) ekonomikai – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų).