Akimirkos iš pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“

„Laikas į šiandieną atiteka iš nematomų tolių. Galima gyventi ir nejausti jo tekėjimo. Galima manyti, kad viskas prasidėjo mumis ir viskas su mumis baigsis. Tačiau kiekviena diena bus žymiai spalvingesnė, gilesnė, jei žinosime, kas į ją atiteka, kokios nematomos požeminės upės atplukdo praeitin nugramzdinusius įvykius, sukaktis, faktus ir žmones... Iš 1991 metų sausio 13-osios atiteka laiko upė į šiandieną...“ - nuskambėjo žodžiai.

Į susirinkusią bendruomenę kreipėsi mokyklos direktorė Genovaitė Švalkūnienė, kuri pabrėžė laisvės svarbą, skatino moksleivius būti aktyviais Lietuvos piliečiais, niekada neprarasti tikėjimo ir vilties. Ji uždegė simbolinę Vilties žvakelę. Šios žvakės šiluma susiliejo su 14 žvakučių - jos skirtos tiems, kurie žuvo, kad mes būtume laisvi.

Mokiniai  skaitė mintis apie laisvės svarbą, skambėjo dainos, iš neužmirštuolių žiedų jie nutiesė nuostabų Laisvės taką.

Nors šaltukas gnaibė skruostus, visi stovėjo tylūs ir susimąstę: ar mes verti aukos, kurią sudėjo Lietuvos gynėjai ant Laisvės aukuro tą baisią sausio 13-osios naktį stovėdami prieš tankus tuščiomis rankomis, neišsigandę, nepabūgę mirties.