Po rekordinio sausio Europos laukia nauja pabėgėlių banga

Galiausiai pilka guminė valtelė su 28 keleiviais pasiekė Lesbo salos, kuri tūkstančiams žmonių yra lyg vartai į Europą, krantus. Ten pabėgėlių laukia savanoriai gydytojai, kurie yra pasirengę suteikti pirmąją pagalbą.

Galiausiai visi žmonės patylomis išlipa iš valties. Jie nepuola džiugiai šūkauti, nes yra per daug sukrėsti to, ką jiems teko ištverti. Šie 28 žmonės yra tarp 1644 pabėgėlių, kurie penktadienį atvyko į perpildytą salą Egėjo jūros rytuose.

Nuo 2016 metų pradžios iki sekmadienio, Lesbo salą, kurioje šią savaitę laukiama pirmojo sniego, pasiekė 18 tūkst. žmonių. Tai yra milžiniški skaičiai palyginus su praėjusių metų sausiu – tuomet į salą atvyko 752 žmonės.

Vėliau migrantų srautas išaugo ir per metus į Europą atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių. O tokios gausios pabėgėlių gretos metų pradžioje gali reikšti, kad šiemet Senąjį žemyną vėl užplūs šimtai tūkstančių žmonių.

Rekordiniai metai

„Tai jau yra rekordiniai metai. Mes neturime krištolinio rutulio, tačiau galime pasakyti, kad karas Sirijoje greitu metu nesibaigs. Veikiau atvirkščiai, jis ima reikalauti vis daugiau gyvybių“, – sakė Jungtinių Tautų vyriausiojo komisaro pabėgėlių klausimu atstovas Lesbo saloje Borisas Cheshirkovas.

Jis sakė, kad daugelis pabėgėlių vis dar yra jauni vyrai, tačiau šiais metais tarp atvykėlių yra daugiau moterų ir šeimų.

Per pastarąsias dvi savaites Egėjo jūros vandenys pasiglemžė mažiausiai 42 gyvybes, o penktadienio atvykėliai Lesbo saloje džiaugėsi, kad neprisidėjo prie šio skaičiaus.

„Jūroje praleidome daugiau nei šešias valandas. Tai buvo neįtikėtina. Motoras nustojo veikti po penkių minučių ir bangos nunešė mus į Turkiją“, – sakė 24 metų teisės studentas Ahmadas iš kurdiškos Šiaurės rytų Sirijos dalies.

Jis pasakojo, kad Turkijos pakrantės sargybinis nustūmė juos atgal į jūrą Graikijos link. Vienu metu patrulis ėmė talžyti keleivius medine lazda, kol vienam pabėgėliui, kuris Damaske dirbo mechaniku, pavyko užkurti motorą.

Penktadienį Ahmadas pasakojo, kad per dvi savaites tai buvo jo trečias bandymas perplaukti Egėjo jūrą, tačiau pirmieji du buvo nesėkmingi dėl prasto oro.Vyras teigė, kad tik „60 proc. žinojo kaip plaukti“.

Jis taip pat pasakojo, kad jo jaunesnysis brolis Yousefas jūrą tuo pačiu keliu kirto rugsėjį ir kartu su žmona bei vaiku sėkmingai pasiekė Vokietiją. Tačiau Ahmadas svajoja apie Norvegiją, kur jis norėtų užbaigti savo mokslus.

Vaikinas teigė, kad ta šalis jo manymu – saugiausia, nes yra labai toli nuo Artimųjų Rytų.

Padėti jūroje – negali

Pabėgėlių Lesbo saloje laukia Tarptautinio gelbėjimo komiteto paruošti autobusiukai, kurie juos nuveža į tranzito tašką, kurį iš dalies finansuoja Vankuverio milijardieriaus Franko Giustra Radcliffe'o fondas.

Ten būna patikrinama pabėgėlių sveikatos būklė, jiems duodami sausi rūbai, šalti užkandžiai, saulės energija veikiantys telefonų įkrovikliai ir informacija apie tai, kas jų laukia toliau.

Iš dalies dėl šio centro – kuris vis dar įrenginėjamas, tačiau jau nuo gruodžio priiminėja pabėgėlius – situacija saloje yra šiek tiek tvarkingesnė, nei praėjusį rudenį, kai kasdien atplaukdavo 10 tūkst. žmonių.

Pabėgėlių valteles pastebi savanoriai. Tad žmonėms pasiekus pakrantę jų laukia pagalbos darbuotojai, kuriems draudžiama valtelių keleiviams padėti, kol jie nepasiekė paplūdimio, nebent jų gyvybėms akivaizdžiai gresia pavojus, nes įsikišimas anksčiau laiko reikštų, kad jie padeda nelegaliai migracijai.

Naujųjų atvykėlių reikalais užsiima saloje esančios Graikijos valdžios institucijos. Dažnai jie gauna leidimą keltu plaukti į Atėnus per 24 valandas.

Kelionių agentai išsidėstę aplink pagrindinį Lesbo Mitilenės miestą anksčiau kviesdavo turistus į kitus Egėjo jūros kurortus. Dabar vietoj šių kvietimų kabo užrašai arabų ir farsi kalbomis, kurie siūlo keliones autobusu iš Atėnų iki Makedonijos sienos už 64 JAV dolerius (60 eurų).

Naujieji atvykėliai turi daug klausimų: Ar Vengrijos siena vis dar uždaryta? Kokia situacija pastaruoju metu vyrauja Vokietijoje? Vis dėlto tai kas jų laukia nublanksta prieš tai, ką jie jau išgyveno.

Uždarė konteineryje

23 metų studentė iš Alepo miesto Maryama Tarafa sakė, kad jos kelionė valtimi buvo gan rami ir truko maždaug dvi valandas. Bet dienos ir savaitės prieš tai buvo kupinos baimės ir neužtikrintumo.

M.Tarafa, kuri keliavo su savo vyru ir dar trim draugais, teigė, kad jie yra vieni iš maždaug 1-1,5 mln. Sirijos pabėgėlių, kurie gyveno Libane, kol nusprendė pabandyti nukeliauti į Europą.

Jie turėjo įveikti sunkų kelia per dalį Sirijos iki Turkijos Izmiro uosto, kur atidavė savo likimus į nelegalių žmonių gabentojų rankas.

Šie už kelionę į Lesbo salą iš kiekvieno žmogaus reikalavo 800 dolerių (730 eurų). Tuomet pabėgėliai turėjo naktį keliauti nepažįstamomis Izmiro gatvėmis.

Po to 70 iš jų buvo uždaryti į sunkvežimio konteinerį, kuriame nėra langų ir porai valandų palikti ten be jokios informacijos.

„Temperatūra buvo žemiau nulio. Sunkvežimyje mes laukėme nuo 4-tos iki 7 val. ryto“, – pasakojo ji.

„su mumis buvo vaikai ir jie nepajėgė to ištverti“, – tęsė moteris.

Elgiasi kaip su gyvuliais

M.Tarafa pasakojo, kad žmonių gabentojai buvo sirai, nors jiems vadovavo turkai.

„Jiems rūpi tik pinigai. Su žmonėmis jie elgiasi, kaip su gyvuliais“, – pasakojo pabėgėlė.

Ji sakė, kad Alepe vis dar gyvena jos tėvai, broliai ir seserys. Iš pradžių jie planavo pasekti moters pėdomis, kai ji su vyru sėkmingai pasieks išsvajotąją Vokietiją.

„Kai papasakojau jiems, kas mums nutiko, jie nusprendė, kad nebenori keliauti“, – sakė M.Tarafa.

Paklausta kodėl nusprendė keliauti būtent sausį, kaustant šalčiui, moteris paaiškino, kad šaltuoju metu žmonių gabentojai nuleidžia kainas.

„Dabar mes turime pakankamai pinigų šiai kelionei, o anksčiau jų galimai ir nebūtų užtekę“, – pridėjo sirė.

Kaip smarkiai migrantai rizikuoja bandydami pasiekti Lesbo salą galima išvysti netoli Mitilenės miesto esančiose Šv. Pantaleono kapinėse. Jų gale yra keletas dešimčių neseniai iškastų duobių. Jose atgulė pabėgėliai, kurių kelionė amžiams baigėsi Lesbo saloje.

Pabėgėlių kapai yra pažymėti tik akmenimis. Daug kur ant šių akmenų yra parašyta „Nežinomasis“. Kelionės neatlaikė ne vienas vaikas, prie jų kapų budi permirkę pliušiniai meškiukai.