Negailestingi ugnies liežuviai „prarijo“ Luotužių šeimos namus

Lapkričio 4 dienos laikraščio numeryje rašėme apie tai, kaip Kavolių kaime esančiame daugiabutyje name kilo gaisras pirmojo aukšto bute, kurio metu supleškėjo visi Luotužių šeimos daiktai.

Dabar svarbiausia tai, kad šeimos nelaimės akivaizdoje vienos nepaliko. Ir kaimynai, ir Usėnų bendruomenės nariai stengiasi padėti kuo begalėdami. Trečiadienį, po nelaimės praėjus dviem dienoms, mus nuvykusius prie minėtojo daugiabučio namo pasitiko besidarbuojančių vyriškių būrys. Jie iš buto valė po gaisro likusius nuodėgulius. O butas, tiesą sakant, labiau priminė tamsų urvą. Vietoje langų žiojėjo skylės, sienos juodos it smala, o aplink tvyrojo stiprus degėsių aromatas. Čia pat plušėjo ir Saulius, kuris savo rankomis gražino namus, o dabar valo tai, kas liko po gaisro. Kiti šeimos nariai glaudėsi kitoje kelio pusėje esančiame kaimyno name. Virtuvėje radome besidarbuojančią Sauliaus žmoną Dalią, čia pat buvo ir dukra Daiva bei jos du mažamečiai vaikai – 1-erių ir trejų metų berniukai, kurie vos prieš kelias dienas išgyveno šią nelaimę. Moterys dar sunkiai rinko žodžius pasakodamos apie gaisro dienos įvykius. Nelengva juk kalbėti, kai žinai, kad visa, ką tu tiek metų kaupei – pražuvo.

Daiva pasakojo, kad gaisras kilo ryte, apie 10 val., pastebėjo, kad pradėjo sproginėti elektros laidai ir lydytis aplink juos esanti puta. Laimei, ir jai, ir jos mažamečiams vaikams pavyko iš ugnies gniaužtų pasprukti sveikiems. Tačiau nieko, kas buvo viduje, išgelbėti jau nepavyko. Ugnis labai greitai įsismarkavo ir prarijo viską.

Dalia sakė, kad tuo metu, kai kilo gaisras, ji dirbo. Į darbą jai paskambino kaimynė, atbėgo ir bendradarbis pasakyti, kad jos namai dega. Sunku apsakyti, koks jausmas tuo metu užvirė jos širdyje. Ji tik meldė, kad anūkėliai ir dukra būtų sveiki ir gyvi. Viską metusi moteris kuo skubiau parlėkė namo, bet... Nieko padaryti jau nebegalėjo. „Pamačiau tik ugnį, daugiau nieko. Pirmiausia puoliau ieškoti savo mažųjų, ar jie sveiki, ar nieko neatsitiko. Net atsidusau, kai sužinojau, kad jiems viskas gerai“, - kaip košmarą prisimena tos dienos įvykius Dalia.

Gaisras ugniagesių gelbėtojų buvo užgesintas, o prasisklaidę dūmų kamuoliai atvėrė vaizdą – iš tvarkingo dviejų kambarių buto liko tik juodas, stiprų degėsių kvapą skleidžiantis urvas... Nieko išgelbėti nepavyko. Pelenais pavirto dokumentai, nuotraukos, baldai, rūbai ir kiti daiktai. Šeima vieną naktį praleido Dalios brolio namuose, o po poros dienų jiems kaimynas geranoriškai pasiūlė laikinai apsistoti savuose namuose. „ Kol kas sako, kad galėsime gyventi tol, kol susitvarkysime, o kaip bus iš tiesų, pažiūrėsime“, - sakė Dalia.

Moteris pasakojo, kad bute, kuriame gyvena jau daugiau nei 20 metų, gaisras kilo pirmą kartą. Tiesa, ugnis prieš dvejus metus taip pat pridarė šeimai nuostolių – supleškėjo ūkinis pastatas su visais jame buvusiais ūkio padargais. O dabar, ir vėl... „Niekas nesvarbu. Kaip nors susitvarkysime. Man svarbiausia, kad vaikai liko sveiki ir gyvi“, - atviravo moteris.

Nelaimė įsirėžė ir trejų Dalios anūkėliui. Berniukas vis šaukia: „Sprogo, degė“. „Jis viską supranta, net bijojo pirmas dienas namuose būti. Vis sakė einam į lauką valgyti“, - pasakojo Dalia.

Dabar šeimai reikalinga pagalba, reikia ir kuo greičiau namus susitvarkyti, juk neužilgo atslinks žiema.

Visus galinčius padėti Luotužių šeimai, kuo greičiau susitvarkyti gaisro metu nuniokotą butą ir mažiesiems apsigyventi savuose namuose, prašome skambinti Sauliui Luotužiui tel. 8 611 73 041, LT 757300010029907783.