Rusniškiams nusibodo būti rezervato įkaitais

Gresia bauda

Pagal Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) tvarkymo planą, nuo Skirvytės žiočių pietuose visa vakarinė salos pakrantė ir 1 km pločio Kuršių marių ruožas iki Atmatos žiočių yra paskelbti Nemuno priešakinės deltos gamtiniu rezervatu. Dėl to vietiniai gyventojai, norėdami patekti ant Kuršių marių ledo, negali vykti tiesiai į vakarus, nes neišvengiamai turėtų keliauti per rezervato teritoriją, o tai daryti draudžiama. Nuo Rusnės miestelio iki marių – vos 5 kilometrai. Kad būtų galima legaliai patekti ant marių ledo, dabar reikia aplenkti rezervato zoną ir važiuoti ar eiti aplinkkeliu, kuris gana ilgesnis. Pagal NDRP taisykles keliauti ledu per rezervatą negalima tik žvejams mėgėjams, vietiniams ir turistams. Tačiau leidžiama verslinės žūklės atstovams, specialiosioms tarnyboms bei aplinkosaugininkams.

Tad dabar visa vakarinė marių pakrantė prie salos patenka į gamtinio rezervato teritoriją. Todėl nuo Rusijos Federacijos sienos iki Atmatos žiočių vietiniai negali legaliai vežti turistus į poledinę žūklę. Ten nuvažiuoti gali per Ventės ragą. Pasipiktinę šiuo metu galiojančiais reikalavimais rusniškiai kreipėsi į Seimą, Vyriausybę.

Prašo reaguoti kuo greičiau

„Rusnės bendruomenė prašo jūsų spręsti susidariusią situaciją, kai Rusnės gyventojai, istoriškai turėję šią galimybę - vaikščioti ir žvejoti ant Kuršių marių, pagal Nemuno deltos regioninio parko sprendimus nebegali ant jo užlipti, negali organizuoti mėgėjiškos žvejybos ir žygių pėsčiomis bei slidėmis salos svečiams, kas daugeliui turizmo ir maitinimo paslaugų teikėjų žiemą sudaro vieninteles pajamas, nes marių pakrantė, Pakalnės bei Vorusnės upių žiotys patenka į rezervato teritoriją. Yra žlugdomas turizmo verslas, mėgėjiškos žvejybos tradicijos, smulkieji amatai ir istorinės tradicijos, kurios nuo seno buvo neatskiriama Rusnės salos dalis. Žiemos metu, atėmus iš mūsų galimybę užlipti ant pakrantės ledo, esame diskriminuojami lyginant su kitomis šio krašto teritorijomis – kaip Ventė, Mingė, Kuršių Nerija, kur tokių draudimų nėra. Turistai aplenkia mūsų salą, tuštėja kaimo turizmo sodybos, smulkusis verslas merdi. Neturėdami estakados, būdami pasienio zonoje dėl ko draudžiama naudotis ledo keliais Skirvytėje ir Vytinėje, patiriame dar vieną smūgį mūsų salos gyvybiškai svarbiems objektams, verslo ir gyvenimo kokybei. Bendruomenė prašo spręsti ir naikinti diskriminuojančias sąlygas, nes verslinei žvejybai ir specialiajam transportui vykti ledo keliu yra padarytos išimtys, ir leisti eiti ir važiuoti į Kuršių marias nuo Rusnės salos pakrančių. Prašome į mūsų kreipimąsi reaguoti kaip galima greičiau“, - tokį kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę pasirašė ir išsiuntė bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, asociacijos „Rusnės kaimo turizmo draugijos“ pirmininkė Dainora Laukevičienė bei Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Pasak R. Plikšnio, Rusnė dėl naujo regioninio parko reglamento nebeturi sausumos priėjimo prie Kuršių marių. „Vasarą į marias galime išplaukti upėmis.  Žiemą - tik Atmatos upe. Kaip suprantate, važiuoti ar eiti užšalusia upe, kur daug povandeninių srovių, gana pavojinga. Ten, kur nėra tokių suvaržymų, gyvenimas verda ir žiemą. Žmonės turi pramogas, verslininkai - pajamas. Nauda ir kaimams, ir valstybei. Svencelėje ar Drevernoje, Nidoje, Ventėje ar Preiloje, kur yra priėjimas prie marių, vyksta sporto, laisvalaikio ar kultūriniai renginiai. Yra gyvybė. Ką turime mes, Rusnės gyventojai? Pasienį, kuris atima iš salos dvi ar tris upes, kur išvis joks judėjimas negalimas, alinančius potvynius su pirmykštėmis persikėlimo priemonėmis. Regioninį parką su savo rezervatinėmis teritorijomis. Viską... Kad būtų išsaugota gamta ateinančioms kartoms... Tik ar beliks kam saugoti? Atvykėliui? O kaip rusniškių teisės? Mes nesijaučiame kažkuo nusikaltę, bet ir netrokštame būti privilegijuoti. Norime žmoniško gyvenimo, aplinkinių pagarbos, ateities savo salai. Valstybei mokame tokius pat mokesčius, kaip ir visi kiti“, - dėstė R. Plikšnys.

Rusnės seniūnė D. Drobnienė teigė, kad kažkada buvo rastas kompromisas dėl žvejybos licencijų ir dėl to rusniškiai gali žvejoti Rusnėje. Todėl tikisi, kad bus rastas kompromisas ir šiuo atveju, ir rusniškiai bei salos svečiai rezervato teritorijoje galės važiuoti, eiti pėsčiomis ledu.

Su logika prasilenkia

„Seniai reikėjo tokio kreipimosi. Kasmet problema iškyla. Ledas nueina ir visi pamiršta. Mes turime vadovautis įstatymais. Sprendimo būdą reikia rasti“, - sakė Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Vaidas Pavilonis. Jis teigė, kad Rusnės salos gyventojų problemą seniai visi žino. „Čia iš tikrųjų bėdos nėra. Reikia tik rodyti iniciatyvą. Kaimo turizmo savininkai turi verslą - vežti žmones ant ledo. Jie iš to gyvena. Tai yra mūsų krašto pajamos. Pinigai lieka, mokami mokesčiai. Tai bet kokiu atveju turi išsispręsti. Pernai ledo nebuvo, tai ir tokios problemos nebuvo. Šiemet ledas yra – jau problema“, - kelbėjo V. Pavilonis.

Ar baudžiami žvejai mėgėjai, keliaujantys arba žūklaujantys rezervato teritorijoje ant ledo? Anot parko direktoriaus, piniginėmis baudomis dar nieko nebaudė.

„Aš pats gyvenu šiame absurde. Šeštadienį juk ten vos visus neištarkavo. Gerai, kad turėjau svečių ir pats nėjau. Bet yra absurdas, jei negali patekti ant marių ir reikia važiuoti nuo Ventės ar Nidos. Tai su logika prasilenkia. Manau, kad Lietuvoje per daug saugomų teritorijų klerkams, valdininkams, sėdintiems kabinetuose ir nieko nedirbantiems. Jei juos išmestų iš darbo, gal keistųsi ir situacija. Nes čia visiškai nenormalu, - dėstė Rusnėje gyvenantis Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Jis teigė, kad gana dažnai jam tenka keliauti po pasaulį, važiuoti medžioti ir žvejoti. Pasak jo, yra vietų, kur parkuose ir namai statomi, vystomas turizmas. „O pas mus nieko negalima, viskas draudžiama ir kadagynais, šabakštynais apauga“, - pasakojo politikas. Keista jam, kad plaukti į rezervato teritoriją draudžiama vasarą. R. Žemaitaitis gerai prisimena, kad prieš trisdešimt metų čia vyko žvejyba, plaukiojo laivai, bet gamta dėl to nenukentėjo, priešingai – paukščių rūšių buvo didesnė įvairovė. Seimo narys sakė, kad šis klausimas turi išsispręsti.

Primename, kad šiuo metu už rezervato apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą žvejams mėgėjams ar keliautojams gresia bauda nuo 86 iki 144 eurų. Jei būtų nustatytas pakartotinis pažeidimas, tektų mokėti dvigubai didesnę baudą.