Sveikatos apsaugos ministrė domėjosi ir medicinos problemomis Šilutėje

Po pamario krašto medikų ir ministrės susitikimo, kuriame dalyvavo ir Seimo narys Artūras Skardžius, R. Šalaševičiūtė žurnalistams teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra tokia institucija, kuri galėtų pristabdyti ar sustabdyti beįsibėgėjantį sveikatos reformos traukinį Šilutėje. Ministrė pripažino, kad tai gali padaryti tik teismas, ir pasakė naujieną – PSPC apskųstą Šilutės rajono savivaldybės tarybos praėjusių metų pabaigoje priimtą sprendimą dėl pritarimo, kad Šilutės PSPC būtų prijungta prie Šilutės ligoninės, Šilutės rajono apylinkės teismas pradės nagrinėti pirmadienį, sausio 25-ąją.

Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė sakė, kad prieš keletą dienų visoms Lietuvos savivaldybėms buvo išsiųstos rekomendacijos, kaip turėtų būti organizuojamos sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos. Kaip pavyzdys pateiktas Šilutės rajonas, kuriame sumanyta PSPC prijungti prie ligoninės.

R. Šalaševičiūtės manymu, derėtų atlikti išsamią analizę ir gyventojų apklausą, o surinktus duomenis paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje. Tada visi norintieji su tuo susipažintų. Tik tada Savivaldybės taryba, atidžiai įvertinusi gyventojų nuomonę, galėtų priimti sprendimą.

Bet tai esantis tik ministrės manymas, visą reorganizavimo teisę šiuo atveju turi Savivaldybės taryba, kuri yra PSPC ir ligoninės steigėja. Vis dėlto teismas gali atsižvelgti į PSPC skundą dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23-iosios sprendimo „Dėl sutikimo reorganizuoti Šilutės rajono savivaldybės viešąją įstaigą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės“ ir pritaikyti jam laikinąsias apsaugos priemones. Tada įstaigų reorganizavimo procesas gali būti sustabdytas iki skundo išnagrinėjimo.

O apie žurnalistų pasidomėjimą, ar ne per brangiai gydymo įstaigose kainuoja tas „nemokamas gydymas“, – juk visi mokame privalomojo sveikatos draudimo mokestį, ministrė R. Šalaševičiūtė atsakė: „Pacientai, kai medikai jiems pasako, kiek reikia mokėti, turi susižinoti, ar tikrai už tai reikia mokėti. Beveik kiekvieną dieną gaunu patikrinimo aktus, kai ligoninės yra įpareigojamos grąžinti pinigus, kurių negalėjo paimti, kaip jūs sakote, už tvarstuką, už bintuką, ir ne tik – taip pat ir už akies lęšiuką, už operaciją ar dar už ką nors. Tikrai nemažas sumas gydymo įstaigos yra priverčiamos grąžinti pacientams“.