Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) kandidatu į mero postą iškėlė A. Jaką

Kreipimasis

Išdalintame žiniasklaidai kreipimosi tekste rašoma, kad tai partija, kuri vienija šalies piliečius, kryptingai veikiančius dėl šalies ir joje gyvenančių žmonių saugumo, ekonominio klestėjimo, gyvenimo kokybės. O partijos veikla grindžiama liberalizmo principais, krikščioniškoje kultūroje susiformavusios asmenybės ir bendrojo gėrio samprata. Partija įsitikinusi, kad laisvas žmogus gali būti visavertis visuomenės narys, tačiau būtina šios laisvės sąlyga – atsakomybė artimiausiai bendruomenei ir savo šaliai.

Toliau sakoma, kad Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) yra pasirengusi eiti į savivaldos rinkimus, jau patvirtino skyriaus pirmininką Arvydą Jaką kandidatu tiesioginiuose mero rinkimuose. Taip pat jau sudarė kandidatų į Tarybą sąrašą, suformavo kitas būtinas struktūras. Toliau sakoma, kad partija atsakingai pasiruošė rinkimams ir pasirengė ateitį į rajono valdžią, todėl tikisi rajono gyventojų palaikymo.

Kandidatų siekiai

Po to A. Jakas papildė kreipimąsi sakydamas, kad ši partija jau sudarė 44 kandidatų sąrašą, kuriame yra įvairių sričių specialistų – nuo pedagogų iki medikų. Šioje rinkimų kovoje Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai sieks garbingos ir teisingos politinės kovos.

Pirmininką papildė jo pavaduotojas Algirdas Gečas. Jis priminė, kad ši vasara buvo nelengva, tačiau dauguma buvusių Liberalų ir centro sąjungos narių nesiblaškė ir tęsė savo darbą naujai pavadintoje partijoje.

Po to prasidėjo klausimai. Vienas jų, kaip šios partijos nariai žiūri į rinkimų komitetą, kuris jau susiformavo ir taip pat dalyvaus kovoje dėl valdžios Savivaldybės taryboje. Juo labiau, kad kandidate į mero postą šis komitetas iškėlė buvusią merę Daivą Žebelienę. A. Jakas atsakė, kad visus galimus konkurentus į mero postą jis vertina rimtai ir juos gerbia. Visų būsimų kandidatų galimybės vienodos, todėl galutinį žodį, kam patikėti mero postą, lems rinkėjai. Jo pavaduotojas A. Gečas sakė, kad į šį komitetą žiūri skeptiškai. To priežastis, kad kažkas iš to būrio yra sakę, jog jie nepriklausomi. Šiame sąraše yra asmenų, buvusių politinėse partijose ir jas jau keitę. Tai, anot A. Gečo, netiesa, nes jie yra to būrio dalis, kurie ir turės jam paklusti. Be to, politinė partija yra aiški struktūra. O komitetas to neturi, todėl gali kilti keblumų tariantis ir ieškant bendrų sprendimų.

A. Jakas šiek tiek pasigyrė primindamas, kad jo „meravimo“ laikais prieš septynerius metus Savivaldybė garsėjo savo darbais ir pasiekimais. Nors jis jau septynerius metus ne meras, tačiau ir toliau išlieka populiariausių Šilutės rajono politikų būryje. Jis taip pat priminė, kad jam tapus meru 2003 metais Savivaldybė turėjo daugybę skolų – buvo nemokama už šildymą, grėsė elektros atjungimas. Viskas jam pradėjus dirbti susitvarkė. Tai jis iliustravo skaičiais. A. Jakui užėmus mero postą Savivaldybės skola buvo 26 milijonai litų, turint 51 milijono litų biudžetą. Jo kadencijos pabaigoje skola buvo 29 milijonai litų, o Savivaldybės metinis biudžetas siekė per šimtą milijonų litų.

Į klausimą, ar palaikys interpeliaciją dabartiniam merui A. Jakas sakė, kad jų siekis, jog Savivaldybė iki kadencijos pabaigos dirbtų stabiliai. Yra ir taisytinų dalykų – apie tai žino ir dabartiniai koalicijos partneriai – tačiau šie partijos atstovai palaiko ir remia bendrus darbus, o ne bendrą politiką. Viskas dabar priklausys nuo gausiausio koalicijos partnerio – socialdemokratų.