Kas antrą dieną šalyje į pastatą į skrieja po automobilį

Vidutiniškai toks įvykis pernai fiksuotas kartą per dvi dienas. Šių avarijų metu gyventojai iš viso patyrė žalos už 74,4 tūkst. eurų.

„Nuolat pasitaiko į statinius – gyvenamuosius namus, sodybas, garažus, sandėliukus, komercines patalpas – netyčia įvažiuojančių, o kartais tiesiog įskriejančių automobilių. Štai visai neseniai transporto priemonė buvo įvairuota į kavinės vitriną. Taip pat turėjome atvejį, kai automobilio vairuotoja sumaišė stabdžio ir greičio pedalus – dėl to kartu su visa transporto priemone atsidūrė prekybos centro viduje. Dažniau nei norėtųsi nuo neatsargių vairuotojų nukenčia šalia gatvės, ypatingai prie staigesnių posūkių, kelio vingių stovintys namai ar juos juosiančios tvoros. Tokiais atvejais ne tik padaroma piniginė žala, bet gali būti sužeidžiami namo gyventojai, jau nekalbant apie jų patiriamą išgąstį“, – sako R. Bieliauskas.

Anot draudimo eksperto, po panašių eismo įvykių vairuotojai dažniausiai teisinasi nepastebėję įspėjančio kelio ženklo, nesuvaldę automobilio dėl slidaus kelio ar tiesiog spustelėję ne tą pedalą. Vis tik dažnai kaltas būna didesnis nei leistina greitis ar paprasčiausias neatsargumas.

„Pasitaiko, kad dėl patirtos žalos į mus kreipiasi ir elektros tiekimo linijų, gatvių apšvietimo sistemų, kelio ženklų ar degalinių bei plovyklų savininkai. Apgadintų ar nugriautų elektros tiekimo stulpų, žibintų, kelio ženklų ar verslo įmonėms priklausančio turto atvejai yra pakankamai dažni. Žalos automobilių vairuotojai taip pat pridaro ne tik kitų, bet ir savo pačių nekilnojamajam turtui – manevruodami nuosavų namų kiemuose kliudo namo ar įvairių pagalbinių patalpų konstrukcijas, įvažiuoja ir išlaužia garažų vartus“, – pasakoja „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas.

Draudimo bendrovės atstovas primena, kad net tuomet, kai trečiosioms šalims priklausantis statinys ar jį juosianti tvora automobiliu kliudoma nestipriai, o šiam turtui padaryta žala iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė, vis tiek būtina įregistruoti eismo įvykį. Kuomet nėra žinoma, kam priklauso apgadintas statinys, tai padaryti reikėtų iškvietus policijos pareigūnus, o jei savininkas yra žinomas, galima kartu su juo savarankiškai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kitokiu atveju laikoma, kad vairuotojas neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos.

Apie bet kokius trečiosioms šalims padarytus nuostolius privalu iš karto informuoti ir draudimo bendrovę. To nepadarius ir šiam faktui vėliau išaiškėjus gali būti nemokama išmoka ir už paties automobilio patirtą žalą, net jeigu jis apdraustas Kasko draudimu. Laiku ir tinkamai įforminus eismo įvykį bei pranešus apie jį draudikams, trečiosioms šalims padarytą žalą, jei tik automobilis yra draustas privalomuoju civiliniu draudimu, visuomet atlygina draudimo bendrovė. Kasko draudimo atveju taip pat padengiami ir paties eismo įvykio kaltininko patirti nuostoliai.