Vainutiškiai siekia, kad seniūnijoje gyventi būtų saugiau

Prašė nebijoti išsakyti savo nuomonę

Vainuto seniūnija turi 7 seniūnaičius: Aušbikavio k. – Veronika Tverskienė, Balčių k. – Jonas Sudeikis, Bikavėnų k. – Sigita Ežerinskienė, Gorainių k. – Salomėja Pakalnienė, Lazduonėnų k. – Renata Lukočienė, Lolyčio k. – Laima Gečienė bei Vainuto mstl. – Viktorija Baltutienė.

Pirmiausia susirinkusiuosius pasveikino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus. Jis ir pakvietė visus nebijoti išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, teikti pasiūlymus, kad seniūnijoje visiems gyventi būtų geriau. Diskusijos pradėtos seniūnijai aktualiomis socialinėmis temomis.

„Iš tiesų, vienam darbuotojui aprėpti visus seniūnijos gyventojus, aplankyti visus namus, bendruomenes ir mokyklas – praktiškai neįmanoma. Aš viena be jūsų, be bendruomenių pagalbos esu nepajėgi viską matyti, žinoti ir girdėti“, - kalbą apie socialinės rizikos šeimas pradėjo socialinė darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Lina Juzaitienė. Šiandien seniūnijoje tokių šeimų yra 17 ir jose auga 41 vaikas. Iš 17-os šeimų 13 gauna socialines išmokas. „Kur žodis „vaikas“, ten turėčiau būti aš. Pavyzdžiui, šiandien daug kas išvyksta, migruoja į užsienį. Tėvai palieka vaikus seneliams, dėdėms, tetoms ir pan. Dabar tokio paprasto išvykimo jau nebetoleruoja Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jau keleri metai nustatyta tvarka, kad būtina  tai įforminti dokumentuose ir paskirti globą. Dėl to, kad su vaikais liekantys asmenys atstovaus vaiko interesus gydymo įstaigose, mokyklose ir pan. Jei kaimynystėje yra globojami vaikai ir nėra sutvarkyti globos dokumentai, apie tai informuokite. Dėl to, gavus skundą, gali būti taikoma net administracinė nuobauda“, - patarė socialinė darbuotoja.

L. Juzaitienė teigė, kad seniūnijoje visuomet yra nuo kelių iki keliolikos prevencinių šeimų, kurios dėl tam tikrų priežasčių gali būti bet kada būti įrašytos į socialinės rizikos šeimų grupę. Tokių stebimų šeimų šiuo metu Vainuto seniūnijoje yra šešios. „Dėl vaikų gerovės Šilutės rajono savivaldybė antrus metus dalyvauja projekte „Vaikų svajonės“. 2015 metais iš keturiasdešimt vieno rizikos grupei priklausančioje šeimose augančio vaiko, 33 vaikų svajonės buvo išpildytos. Tėvams, neturintiems galimybės vaikams padaryti tinkamų kalėdinių dovanų ar nupirkti jų, gerų žmonių dėka svajonės buvo išpildytos. Todėl vaikams buvo tikros Kalėdos“, - džiaugėsi L. Juzaitienė.

Ji pažymėjo, kad su bendruomenėmis vyksta gana glaudus bendradarbiavimas. Šiek tiek pasigendama bendradarbiavimo iš gydymo įstaigos. Jei informacija socialinę darbuotoją pasiekia iš mokyklų, tėvų, tai iš gydymo įstaigų ji nepasiekia.

Prašė atsakingiau žiūrėti į kaimynus

Specialistė tikino, kad esant poreikiui Vainute daug padeda Gerumo namai. Jei yra galimybė, organizacija padeda net finansiškai. Taip pat randa reikalingų drabužių, patalynės ir kitų daiktų.

L. Juzaitienė neslėpė – jai darbo netrūksta ne tik bendruomenėje, bet ir kabinete, nes reikia sutvarkyti daugybę dokumentų. Nuo 2015 metų Vainuto kultūros namuose veikia užimtumo kambarys, kur socialinė darbuotoja susitinka su rizikos šeimų grupei priklausančiose šeimose augančiais vaikais ir vykdo užimtumo programą. „Atrodo daug kam elementarus dalykas – obuolienės virimas, bet daug kam tai yra ir sudėtinga. Ją virėme pirmojo susitikimo metu. Antrojo susitikimo metu ruošėmės Kalėdoms“, - sakė socialinė darbuotoja. Ji susirinkusiųjų prašė atsakingiau žiūrėti į kaimynus, nelikti abejingiems, nepamiršti, kad ne tik vaikui reikalinga pagalba, bet ir moteriai. Taip pat pažymėjo, kad jei nėra fizinio smurto, nereiškia, jog nėra psichologinio smurto, kuris yra dar sudėtingesnis. „Socialinės rizikos šeimos – galiu kažkiek joms padėti, bet 100 procentų pakeisti jų gyvenimą yra praktiškai neįmanoma, nes jose tvarka jau yra nusistovėjusi“, - tikino L. Juzaitienė.

Reikalavo buto su visais komunaliniais patarnavimais

Socialinio darbo organizatorė Marta Rūta Miliauskienė patarė, jog kaime pamačius svetimą žmogų reikėtų išsiaiškinti, kas jis ir iš kur, kad užkirstume kelią kokioms nors nelaimėms. „Buvo situacija. Žmogui, apsigyvenusiam Galnės kaime, pasakiau, kad nei jo vardo, nei pavardės nežinau. Jis atsakė, kad man ir nereikia žinoti. Tuomet paklausiau, o kur aš tave dėsiu, jei kada nors būsi negyvas? Atsakė, kad jo negyvo nerasiu. Priminiau, kad visi kada nors mirsim ir jis nėra išimtis. Po to jis pasakė, kad nemirs čia, o nueis į krūmus ir dar ant šakos pasikabins lapuką su savo vardu ir pavarde. Davė suprasti, kad pasikars“, - prisiminė pokalbį su naujuoju gyventoju seniūnijos specialistė. Ji vėliau išsiaiškino, kad tai buvo apie 60 metų amžiaus vyriškis, vienišas. Nuo jo nusigręžė šeima, todėl jis ir blaškosi po pasaulį.

M. R. Miliauskienė susirinkusiesiems pristatė ir tai, kokios pašalpos yra mokamos, kiek jų buvo išmokėta.

Seniūnas V. Mockus priminė kitą atvejį, kuomet Balčiuose namų neturintis vyriškis reikalavo buto su visais komunaliniais patarnavimais. „Sakau gerai, pasirūpinsiu tuo. Važiuojam į laikino gyvenimo namus. Atsisakė važiuoti. Sakė, kad seniūnaitis Jonas Sudeikis ir taip norėjo jį išmesti iš kaimo. Ir ką galima su tokiais žmonėmis padaryti? Jei rasime jį kažkur negyvą, sakys nežiūrėjome“, - kalbėjo seniūnas.

Po rimtų kalbų, žodis suteiktas Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro kolektyvui. Direktorė Marytė Matevičienė pristatė centro 2016 metų veiklos planą. Etnografė-vadybininkė Audrė Bagdonaitė bei kultūrinės veiklos vadybininkė Nijolė Stanelienė pakvietė visus drauge suplanuoti, kaip galima suorganizuoti artėjančią Užgavėnių šventę Vainute. Visi noriai dalinosi pareigomis ir tarėsi, kas ką darys.