Gelbstint Aukštumalą kertamos atžalos

2016-01-29, Lietuvos gamtos fondo informacija
Lietuvos gamtos fondo nuotrauka
Lietuvos gamtos fondo nuotrauka
Vykdant projektą Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke šių metų sausio 27 d. bus pradedami medžių kirtimo darbai. Sumedėjusios augalijos šalinimas Aukštumalos telmologiniame draustinyje yra vienas iš gamtotvarkos plane numatytų darbų, kurie svariai prisidės prie pelkės hidrologinės būklės gerinimo, atvers vakarų Lietuvos aukštapelkėms būdingas plynių bendrijas bei padės atgauti pelkei tikrąjį jos veidą. Planuojamų kirtimų metu maždaug 100 ha draustinio plote bus kertami menkaverčiai berželiai, šaltekšniai ir kai kurios pušaitės.

Daugumoje natūralių Lietuvos aukštapelkių dėl drėgmės pertekliaus susidaro nepalankios sąlygos medžiams augti. Todėl čia vyrauja atviro tipo kraštovaizdis. Deja, žmogaus veikla šią trapią ekosistemą labai pažeidė. Sausinant pelkes, savitos atviros augalų bendrijos palaipsniui užauga krūmokšniais ir medžiais, o pelkinius kiminus pakeičia miškų ir šilų samanos.

Aukštumalos aukštapelkę sausinti pradėta daugiau nei prieš šimtmetį. Tačiau didžiausius pokyčius ši pelkė patyrė sovietmečiu, kuomet pramoninei durpių gavybai buvo nusausinta apie 2/3 pelkės. Nors šiuo metu pelkė turi telmologinio draustinio statusą, joje vis dar veikia tankus sausinamųjų griovių tinklas, kurio bendras ilgis beveik 100 km. Aukštumalos pelkės būklės gerinimui jau įgyvendinta didesnė dalis projekte numatytų tvenkimo darbų, tačiau visapusiškam pelkės atkūrimui reikalingi ir medžių kirtimo darbai. Tyrimais nustatyta, kad nusausintose aukštapelkėse išvešėję medžiai išgarina iki 15 % taip reikalingos drėgmės.Todėl numatomi kirtimų darbai ne tik padėtų atkurti unikalias pelkės plynes, kurias taip pamėgo reti mūsų krašto sparnuočiai, bet ir prisidėtų prie Aukštumalos pelkės hidrologinės būklės pagerinimo. Pagal 2015 metais parengtą gamtotvarkos planą kirtimus numatoma pradėti šiaurinėje draustinio dalyje, kurią 2011 metais nuniokojo gaisras. Išdegusio miško vietoje ataugo medžių, daugiausia beržų atžalos, kurios neleidžia atsikurti pelkinėms augalų bendrijoms bei suintensyvina vandens išgarinimą iš pelkės. Nukirsta menkavertė atžalų mediena bus talpinama į sausinamuosius griovius ir pasitarnaus sudarkyto pelkės reljefo išlyginimo tikslais. Tolimesniame darbų etape kirtimus numatoma tęsti ir pietinėje draustinio dalyje esančiame nusausintame bei mišku apaugusiame sklype. Menkaverčiai medžiai bus taip pat presuojami ir talpinami į sausinamuosius kanalus. O malkinė mediena esant galimybei iš draustinio bus išgabenama.

Darbus įgyvendina Lietuvos gamtos fondas, vykdydamas Specialiosios Europos Sąjungos finansavimo instrumento LIFE+ programos finansuojamą projektą „Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ (AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965). Darbai vykdomi pagal Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos planą, kurį LR aplinkos ministras patvirtino 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.D1-623.


Straipsnio komentarai

..2016-01-30
jeigu pažvelgsite į aukštumalos pelkės dabartinį satelitinį žemėlapį ir palyginsite su tuo kas buvo sovietiniais laikais tai suprasite kas čia blogai su ta pelke ir kaip čia ką kas turėtų gelbėti. Kas įdomiausia tai pinigai - pasidarė kažkokie atsibastėliai (greičiausiai antpečiuoti) juodojo aukso kasyklas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-01-30
nesuprantu ir kaip apsiverčia liežuvis kažkam vadinti menkaverčiais - ten tiek gyvybės - peri įvairiausi paukščiai, gevena gyvatės, driežai, žalčiai, nesuskaičiuojama vabzdžių įvairovė. Čia turėtų jau pasirūpinti tais veikėjais kažkas iš tikro ne taip kai "pasirūpino" kai mingėje iškirto medžius. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-01-29
čia negelbima pelkė bet žudoma kad po to tie rubikoniniai galėtų toliau durpes kultyvuoti ir vežti neaišku kur. greičiausiai į savo arabijas. daro iš dykumų oazes. Komentaras patinka Komentaras nepatinka