Stintos brangiau už gyvybę

Sekmadienį anksti rytą Kuršių mariose stintas traukiantys žvejai sunerimo – ties Nidos švyturiu atskilo ledo lytis su penkiais vyrais. Netoliese į tokią pat bėdą pateko dar keliolika žvejų. Kilo panika.

Ledams subraškėjus maždaug 50–100 metrų pločio properšos atsivėrė dar keliose vietose netoli Nidos ir Preilos. Iš viso ledų gniaužtuose atsidūrė apie 150 poledinės žūklės mėgėjų, tą dieną sugužėjusių iš visos Lietuvos.

Matydami, kad negalės sugrįžti į krantą, žūklautojai puolė skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Netrukus nelaimės rajone pasirodė Pakrančių apsaugos rinktinės pasiuntiniai, ugniagesiai, medikai, kiti gelbėtojai.

Po valandos atskriejo ir greitaeigis Valstybės sienos apsaugos tarnybos kateris su oro pagalve „Christina“. Pasieniečiai kaip kačiukus sugraibė ant ledo lyčių atsidūrusius žvejus ir nuplukdė juos į krantą.

Nemokama socialinė pagalba?

Virš Kuršių marių ratus suko iš Palangos atskridęs sraigtasparnis – kariškiai buvo pasirengę nuleisti gelbėjimo lynus, jei ant trupančių ledo lyčių plūduriuojantys žvejai pradėtų skęsti.

Po vidurdienio operacija, kuriai vadovavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras, buvo baigta.

Iš viso išgelbėta apie 80 poledinės žūklės mėgėjų. Tik vieno žūklautojo sveikata pablogėjo – dėl sutrikusio širdies ritmo vyriškiui prireikė medikų pagalbos.

Ne vienas stintų gaudytojas tokią gelbėjimo operaciją valstybės biudžeto lėšomis suvokė kaip nemokamą socialinę paslaugą.

Lipdami iš pasieniečių katerio kai kurie išgelbėti žvejai pasieniečiams net nepadėkojo už laiku suteiktą pagalbą.

Orų permainos – nė motais

Sekmadienį po pietų virš apledėjusių plotų skraidę kariškiai pasakojo, kad plačios properšos jau atsivėrusios visoje Kuršių nerijos pakrantėje – nuo Nidos iki Kiaulės Nugaros salos. Jos buvo nusėtos žvejais.

Gelbėtojai šiurpo matydami, kaip kai kurie nuo ledo lyčių nukabinti stintautojai, vos nužengę į krantą, vėl pėdino su savo manta gilyn į apledėjusias Kuršių marias – negi grįš namo be laimikio?

Aistringiausi poledinės žūklės mėgėjai praranda bet kokį savisaugos instinktą – gręžia eketes Kuršių marių viduryje, kuo arčiau properšų, manydami, kad ten stintos kimba geriausiai.

Kitame Kuršių marių krante – tokia pat padėtis. Per atlydį ties Ventės kyšuliu ledas irgi tyžta, korija, visur veriasi grėsmingos properšos. Nors meteorologai apie orų permainas įspėjo dar praėjusios savaitės pradžioje, žvejai nesibaimina. Vaikštinėja prie plonu ledu aptrauktų properšų, statosi palapines – tikisi, kad nenugarmės į marių dugną.

Ant ledo – mirtininkai

Dėl kelių žuvelių gelbėtojus šokdinančių stintautojų psichologija nesuvokiama net specialiųjų tarnybų pareigūnams. Savo gyvybe rizikuojančių žvejų elgesiu stebisi blaivaus proto nepraradę kolegos.

„Jie man primena japonų lakūnus mirtininkus kamikadzes – išlenkę taurelę, šūktelėję „banzai“ (ilgiausių metų imperatoriui. – Red.) lėkdavo taranuoti amerikiečių laivų žinodami, kad degalų užteks skrydžiui tik į vieną pusę“, – kalbėjo klaipėdietis žvejys Steponas Kersnauskis.

Pavadinti mirtininkais, ne tik nuo šaltuko įraudę žūklautojai šypsosi – juos ant ledo užvaldžiusi aistra nustelbia žmogiškus instinktus.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius anksčiau yra sutikęs ir tokių meškeriotojų, kurie žūklaudavo toje pat vietoje, kur prieš pusvalandį buvo įlūžę jų draugai.

Vienas, ištrauktas iš ledinio vandens, mirė nuo peršalimo. Kito rasti nepavyko – srovės nunešė.

„Šitaip Afrikos savanose elgiasi antilopės, kai prisliūkinę plėšrūnai perkanda gerklę kokiai nors užsižiopsojusiai jų gentainei. O banda toliau ramiai rupšnoja žolę“, – kalbėjo A.Brencius.

Pasak jo, viena kariškių į orą pakelto sraigtasparnio darbo valanda kainuoja 1500 eurų. Sudėjus visas gelbėjo ir paieškos išlaidas, žiemos operacijos Kuršių mariose kainuoja nemenkus pinigus.

Sustabdytų tik baudos

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis mato tik vieną išeitį: „Reikia nustatyti griežtą poledinės žūklės reglamentą, žvejus bausti baudomis iki 100 eurų. Kitaip jų neatgrasysi ropštis ant ledo.“

Mėgėjiškos žūklės vidaus vandenyse kodekse žvejams, kurie nepaiso žvejybos ant trapaus Kuršių marių ledo taisyklių, numatytos bausmės: įspėjimas, bauda nuo 7 iki 57 eurų, žvejybos įrankių konfiskavimas.

Reikėtų aiškių draudimų

Tačiau A.Brencius neprisimena atvejų, kad žvejai mirtininkai būtų baudžiami už tokius pažeidimus: „Sunku uždrausti žvejybą ant aižėjančio ledo, jeigu žmonės patys to nesupranta. Mūsų pareiga – juos gelbėti.“

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai taikant baudas pavyko sudrausminti žiemą užšalusiuose plotuose žūklaujančius meškeriotojus, tačiau krantinėmis apjuosta uosto akvatorija – ne Kuršių marios. Kuršių marios ribojasi su keturių pajūrio savivaldybių teritorijomis. Pirmiausia jos ir turėtų reglamentuoti žūklę, vaikštynes, kitokias pramogas ant ledo, žiūrėti, kad nebūtų pažeidinėjamos taisyklės.

„Dabar nors pranešimai, kad ledas plonas, žūklauti nesaugu, viešinami, žmonės patys sprendžia, kaip elgtis, nėra konkretaus ir aiškaus draudimo“, – savivaldybių neveiklumu stebisi S.Skvernelis.

„Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“, – praėjusį savaitgalį išdidžiai pareiškė vienas stintų gaudytojas, kurį pasieniečiai nukėlė nuo ledo lyties.