Alkoblokas – „juodoji“ automobilio dėžė: kodėl neįmanoma jo apgauti?

Lietuvoje alkoblokų naudojimo tvarka dar neįteisinta, ji tik svarstoma. Tačiau panašu, kad nuo 2017 m. ne vieno pagauto neblaivaus vairuotojo automobilyje atsiras ir alkoblokas.

Alkoblokai nėra aktualūs pavyzdingiems, nevartojantiems alkoholio vairuotojams, važiuojantiems nuosavais automobiliais. O bent kartą nusidėjusiems jie turėtų atlikti kontrolės funkciją.

Svarbiausia – kad toks apsvaigęs vairuotojas negalėtų užvesti automobilio ir kad jam to padaryti nepadėtų niekas kitas. 

15min redakcijoje lankėsi bene geriausiai apie alkoholio matuoklius (jie yra sudedamoji alkobloko dalis) išmanantis įmonės „Alkotesteris.lt“ direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Leončikas. Jis pademonstravo, kaip veikia modernius alkoblokas „Drager Interlock 7000“, kurio apgauti – neįmanoma ir nerekomenduojama. Antraip, pagal Europos praktiką, galite visam gyvenimui atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu.

Jevgenijaus Leončiko  demonstruojamas alkoblokas telpa į demonstracinį lagaminėlį. Jį sudaro alkotesteris ir lėktuvo „juodąją dėžę“ primenantis valdymo blokas. Jis sujungtas su degimo blokavimo įtaisu ir, jei reikia su kitomis išmaniomis sistemomis (tarkime, transporto valdymo sistema, kuria naudojasi didžiosios įmonės).

Apsaugos priemonės

1. Užvedimas ir pūtimas.

Sėdęs prie automobilio, kuriame įrengtas alkoblokas, vairo, vairuotojas įjungia degimą. Po keliolikos sekundžių alkotesterio, laidu sujungto su valdymo bloku, ekrane pasirodo prašymas „Pūsti“. 

Pučiama beveik taip pat, kaip į elementarų alkoholio matuoklį. Tačiau pačioje pabaigoje Jevgenijus trumpai įtraukia orą į plaučius. Taip sistema supranta, kad pučia žmogus, o ne pompa ar fenas (dažnai sukčių naudojami įtaisai).

2. Davikliai

Alkoblokas turi daugybę išmanių daviklių, kuri padeda identifikuoti, kad pučia žmogus. Tai – slėgio, temperatūros ir kiti matuokliai bei davikliai, užkertantys kelią sukčiavimui. 

Todėl nei iš baliono, nei iš plaukų džiovintuvo nepripūsite.

Sistema lygiai taip pat atpažįsta ir vadinamąjį „burnos alkoholį“ (jei suvalgėte saldainį ar paskalavote burną higieniniu skysčiu, turinčiu alkoholio). Tokiu atveju sistema fiksuoja ne alkoholio kiekį, o klaidą. Ir siūlo pūsti pakartotinai.

3. Pakartotinis pūtimas

Alkobloką galima sureguliuoti taip, kaip nori vairuotoją kontroliuojantis asmuo ar įstaiga. Galima nustatyti tik vieną pakartotinį pūtimą, o galima ir kelis.

Taigi, praėjus nustatytam laiko tarpui, sistema garso signalu ir užrašu kviečia papūsti pakartotinai. Alkoblokas sureguliuotas taip, kad toks prašymas antrą kartą pūsti nesukeltų eismo įvykio. Todėl variklis nėra blokuojamas,  vairuotojas turi pakankamai laiko pasukti į šalikelę ir ramiai atlikti prašomą procedūrą.

Jei to nepadaro per skirtą laiką, variklis vis tiek nėra blokuojamas (kad nekiltų avarinių situacijų), tačiau įsijungia garsinė signalizacija, taip atkreipianti kitų eismo dalyvių dėmesį. Signalizacija nutyla tik išjungus degimą. O tuomet užvesti automobilio be pūtimo testo neįmanoma.

4. Duomenų kaupimas ir perdavimas

Daugelis vairuotojų, perskaitę pirmuosius pranešimus apie alkoblokų veikimą, bandė juokauti, neva apgauti sistemą labai lengva. Tarkime, galima juk pūsti pompa ar bala žino kuo. Kaip jau buvo rašyta, išmani daviklių sistema tokius pokštus iškart atpažįsta.

Tačiau didžiausias peilis bandančiam sukčiauti vairuotojui yra tai, kad sistema fiksuoja savo atmintinėje kiekvieną veiksmą, kiekvieną bandymą. Jei bus užfiksuota, kad bandėte elgtis nesąžiningai, jūsų laukia dar griežtesnis verdiktas po pokalbio su kontroliuojančiu asmeniu.

Beje, visi duomenys gali būti ne tik kaupiami, bet ir perduodami nuotoliniu būdu – juk gyvename interneto ir kosminių palydovų amžiuje. Taigi apie jūsų bandymą vairuoti vartojus alkoholio, arba pastangas paveikti sistemą (tarkime, nutraukiant grandinę), policija, socialinis darbuotojas ar įmonės administratorius gali būti informuoti akimirksniu.  

5. Kamera

Dar vienas labai svarbus saugiklis, montuojamas alkobloko sistemoje, yra vaizdo kamera. Ji niekais paverčia bet kokį gudročių argumentą „duosiu papūsti keleiviui“. Kamerą taip pat galima kalibruoti taip, kaip tai patogiau kontroliuojančiam mėgstantį išgerti vairuotoją asmeniui.

Pavyzdžiui, kamera užfiksuoja vairuotojo veidą pirmojo pūtimo metu ir paskui periodiškai tikrina, ar vis dar tas pats žmogus vairuoja automobilį. Jei vaizdas kelia įtarimų, prašoma pūsti į alkotesterį pakartotinai.

Kitas variantas – fotografuoti vairuotoją kiekvieno pūtimo metu. Jei vaizdelis nesutaps, sudie vairuotojo pažymėjimui per amžius.

Kelios įdomybės

Alkoblokas tikrai neapsunkina vairavimo, jei automobilyje įrengta start/stop sistema. Alkoblokas neprašys pūsti ir to atveju, jei trumpam išjungėte variklį spūstyje ar neapdairiai užgesote.

Dar vienas įdomus niuansas. Galbūt pastebėjote, kad modernių alkoblokų alkostesterį automobilyje identifikuoti nėra lengva. Jo pūtimo anga specialiai nusukta nuo vairuotojo. Todėl alkotesteris iš pirmo žvilgsnio primena telefoną ar tiesiog valdymo blokelį.

Gamintojai sugalvoja ir daugiau gudrybių, kurios leidžia vairuotojams išsaugoti orumą. Gaminami netgi specialūs kavos puodeliai, uždengiantys alkotesterį. 

Vairuotojo patikimumo kriterijus

Daugeliui kyla klausimas, kodėl alkobloko alkotesteris nerodo promilių skaičiaus, o tik žalią TAIP arba raudoną NE? Yra kelios priežastys.

Viena, kad kontroliuojanti įstaiga, vairuotojui nežinant gavusi detalią pūtimų ataskaitą, matytų, koks buvo faktinis vairuotojo blaivumas/girtumas. Galbūt jis kelis kartus buvo pavojingai priartėjęs prie ribos ir yra nepatikimas?

Kita priežastis – negalima sudaryti linkusiam išgerti vairuotojui galimybių vartoti alkoholio „iki normos“. Nes tai prieštarauja pagrindiniam alkobloko principui – leisti vairuoti tik visiškai blaiviam.