Usėnų seniūnijos gyventojai nebeturi jėgų gyventi įkalinti purve arba sniege
Atokių vienkiemių gyventojos praėjusią savaitę suskubo šauktis pagalbos. Jos kasdien bijo, kad kas nenutiktų, mat prisišaukti pagalbą būtų itin sudėtinga – Kavolių kaimo, esančio Usėnų seniūnijoje, kelių sodybų žmonės tiesiogine žodžio prasme yra įkalinti purve.
Nesulaukia pagalbos
„Nebeturime kelio. Dieve, jau nebėra iš kur sulaukti pagalbos? Rudenį maurojo kelią. Buvo baisu, labai baisu. Dabar vėl tą patį daro. Nuo Kūgelių pervažos ištisai važiuoja per Kavolius. Nebeturime kelio, nebegalime išvažiuoti. Nei greitoji, nei gaisrinė neprivažiuotų“, - paskambinusi į redakciją piktinosi pensininkė Ona Jakavičienė. Ji tiesiog maldavo atvažiuoti ir pažiūrėti, kokia dabar Kavoliuose kelio būklė. Jautėsi, kad senyvo amžiaus moteris net pradėjo verkti.
Nuvykome. Įsitikinome - ne taip lengva pasiekti Kavolių kaime purve įkalintas sodybas. Kavolių-Kūgelių kelias tiesiog neįveikiamas lengvuoju automobiliu. Teko nemažą kelio galą pėsčiomis eiti. Iš tešlų vos kojas ėjo ištraukti.
Pasitiko kavoliškė Nerija Lotužienė. Kas šitaip sugadino kelią? Ta buvo pirmasis mūsų užduotas klausimas. „Malūnininkai tai padarė. Vėjo jėgaines pradėjo statyti praėjusių metų vasarą. Važiavo ir važiavo. Buvo iškasę kelią. Išvažiuoti negalėjome. Miške automobilius palikdavome ir pėsčiomis į namus grįždavome“, - sakė moteris. Ji neslepia – su keliu yra buvę ir anksčiau problemų, bet tokių, kokios yra šiuo metu – dar tik pirmą kartą. Dabar čia nuolat zuja įvairaus dydžio automobiliai su priekabėlėmis ir be jų. „Kol kas pašalas dar nėra visiškai išėjęs. Akivaizdu, kad tokiu metu nederėtų tokiai technikai važiuoti nedideliais kaimų keliukais. Nesu kelininkė, bet tai akivaizdu. Savaitgalį buvo didelis rūkas. Nebuvo nieko matyti. Girdėjosi ūžimas lyg traktoriaus. Prašiau sūnaus eiti pažiūrėti, kas darosi. Galvoju, gal grederiuoja kelią. Paskui paaiškėjo, kad ten kasė kažkokią duobę. Dabar važiuojantys automobiliai dažnai klimsta. Juos tenka su traktoriaus pagalba ištraukti. Išmėčiau net kuoliukus iš savo pievos. Norėjo malūninkai kažkokius laidus per ją tiesti. Nesutikau. Kas nori savo žemes jiems tegu atiduoda, o aš savosios neatiduosiu ir nesvarbu, kad jos turiu nedaug“, - tęsė pokalbį N. Lotužienė. Ji teigė, kad ne kartą pagalbos prašė Usėnų seniūno Algirdo Raukčio, tačiau jos taip ir nesulaukė. Seniūnijos šeimininkas neva tik pasakė, kad ir be tų kelių yra kuo rūpintis – juk Usėnuose yra daugiau nei 800 gyventojų. Jis neva kavoliškei net liepė parduoti savo sodybą ir apsigyventi kitur.
Įkalinti purve arba sniege
„Mes ištisai esame įkalinti purve arba sniege. Turėjome ir bulves pasisodinę. Buvo piktžolėmis apaugusios. Negalėjome nuvažiuoti į dirvą, nes kelias buvo baisus“, - teigė pašnekovė. Jos dukrai porą kartų per dieną tenka klampoti per didelį purvyną, vos pavelkant batus, nes kasdien reikia eiti į mokyklą. Dešimtokė grįžta dažniausiai išsipurvinusi. „Vaikas į mokyklą neišeina, mes į darbus neišvažiuodavome. Kiek maldaudavome seniūno pagalbos valant kelią Kavoliai-Kugeliai. Gerai, kad darbovietėse būdavo geri meistrai, suprasdavo, kodėl vėluodavome, nes reikėdavo kelią patiems atsikasti. Keldavomės ir pusę keturių ryto, ir ketvirtą, kad atsikastume kelius. Dabar sniego neliko, tačiau kelią gadina tos pačios mašinos, kurios anksčiau stovėdavo prie vėjų jėgainių. Važiuoja ir traktoriai, ir visureigiai“, - dėstė N. Lotužienė. Ji dabar labiausiai bijo, kad kas nenutiktų artimiesiems, nes yra įsitikinusi – greitoji jų nepasiektų.
Nieko nelaukę paskambinome ir seniūnui A. Raukčiui. Klausėme, ar jis žino, kokia kelio Kavoliai-Kūgeliai būklė. „Gerai žinome. Bet nieko dabar ir nebus galima padaryti. Kol įšalas neišeis, tol nieko ir nedarysime. Dabar šiek tiek klaipėdiškiai dirba. Kloja kabelius, kažką tvarko“, - kalbėjo seniūnas. Jei kelio negalima tvarkyti, nes pašalas neišėjęs, kodėl kažkas gali kabelius tiesti, mauroti kelią? „Ten dabar tvarko kabelio gedimus. Yra jau sutarta, kai darbus baigs, o kelias pradžius, jį ir pažvyruos. Dabar su tuo keliu nieko nepadarysi. Yra kaip yra“, - sakė A. Rauktys.
„Kišti“ žvyrą nežada
Kodėl niekas nelaukė, kol išeis pašalas iš žemės ir tuomet neklojo kabelių? Kodėl niekas nesustabdė šių darbų? „Kavoliškiai ir patys tą kelią mauroja. Galėtų Usėnų link važiuoti. Ne, važiuoja čia. Nes vienu kilometru yra arčiau. Kilometrą sutaupo, o mašinos genda. Paskui visi kalti. Ten yra tokia atkarpa – mano zona baigiasi, prasideda Juknaičių zona, o jie čia neturi nė vieno gyventojo. Apie 800 metrų kelio atkarpos jie ir netvarko. Kišti žvyrą, lėšas, kai nėra nė vieno gyventojo... Aš ten taip pat nekišiu, ne man tas kelias priklauso. Yra tokia situacija. Gali važiuoti drąsiai per Usėnų pusę. Man reikia pasirūpinti, kad žmonės turėtų susisiekimą ir nebūtinai į visas keturias puses. Savo ribas aš susitvarkau. Išmauroti išmaurojo - ir ką dabar padarysi.“, - kalbėjo seniūnas. Klausėme jo, kokia įmonė atlieka kabelio tiesimo darbus. Atsakymo konkretaus nesulaukėme.
„Kalbėjomės su jais. Su jais viskas yra suderinta. Dabar tvarko. Yra kaip yra“, - sakė A. Rauktys. Jis tikino, kad ir pats buvo nuvykęs to kelio pažiūrėti. Anot jo, kelias yra „žiaurus“, o jo padėtis katastrofiška. „Pakentėti žmonės vis tiek gali. Gali važiuoti per Usėnų pusę. Kelias ir ten nėra fantastiškas, bet padėtis geresnė“, - įsitikinęs pašnekovas.
Norėjome susisiekti su asmenimis, kurie stato vėjo jėgaines. Tačiau nepavyko gauti iš seniūno jokio kontakto. Jis pasiūlė vykti prie vėjų jėgainių ir pasižiūrėti, mat kai kur yra stendai su nurodytais kontaktais, kur skambinti iškilus klausimams.
Pavyko sužinoti, kad kabelius „pučia“ UAB „Voltas“. Įmonės technikos direktorius Vaidas Jurkus „Šilokarčemai“ teigė, kad jie tikrai to kelio neišmaurojo, nes juo važinėja ir kitų įmonių darbuotojai. Pasak jo, kai šiek tiek atšils ir nebebus šlapia, jie savo darbo vietas sutvarkys – užlygins duobes ir pan., o dabar reikėjo atlikti skubius kelis darbus – „pūsti“ optikos kabelį. Direktorius teigė, kad visus darbus yra suderinęs su Usėnų seniūnu.
Taigi, būtinai pasidomėsime, kaip ir kiek bus sutvarkyta Kavolių-Kūgelių kelio. Belieka tik tikėtis, kad kažkas supras, jog ir atokiau gyvenantys žmonės nori gyventi patogiau.