Šilutėje utėlės ir blusos – nematoma, bet opi problema

Kenkia sveikatai

Kuo skiriasi utėlės ir blusos? Utėlė - viena iš seniausių žemės gyventojų, nuo neatmenamų laikų lydinti žmogų visame jo evoliucijos laikotarpyje.  Jomis gali užsikrėsti bet kas, turėjęs glaudų kontaktą su utėlėtu žmogumi ar jo daiktais - visuomeniniame transporte, mokykloje, vaikų darželyje, dėvint rūbus su blusomis: kepures, skareles, paltus, įvairias plaukų juosteles ir lankelius, kaspinus, naudojant užsikrėtusio žmogaus rankšluosčius, šukas, gulint užsikrėtusio utėlėmis žmogaus lovoje, ant čiužinio ir t. t

Utėlės neskraido ir nešokinėja, tačiau jos labai greitai gali perropoti pas naują šeimininką. Pedikuliozę ir sukelia utėlė, kuri minta žmogaus krauju ir oda. Tai smulkūs besparniai vabzdžiai, kurie turi duriamuosius organus. Utėlės dažniausiai įsikuria paausio ir kaklo srityse, ties plaukų augimo riba. Rečiau - blakstienose, antakiuose ir kitose plaukuotose kūno vietose. Aptikus glindų, kurios prisitvirtinusios per 5-7 mm nuo plauko šaknies, galima tvirtinti, kad žmogus užsikrėtęs pedikulioze.

Blusos plinta labai sparčiai. Joms nėra skirtumo - namai tvarkingi, ar ne, ar tai individualus, ar daugiabutis namas. Blusoms svarbiausia maistas, t. y. kraujas.

Blusos turi galingas užpakalines kojas, kuriomis gali nušokti 18-20 cm vertikaliai ir 35-40 cm horizontaliai, kas leidžia joms be vargo persikelti į naujas gyvenamąsias patalpas ir plisti labai dideliu atstumu. Patelių padėti kiaušinėliai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių, po 25-50 dienų trunkančios metamorfozės išsivysto suaugusi blusa, ištroškusi kraujo. Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežtint dažniausiai imama kasytis ir taip gali būti įnešta antrinė infekcija. Šie kenkėjai neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę.

Gyvena kaip urve

Socialinės darbuotojos neslepia – ir pačios į namus yra parsinešusios blusų. „Įvardinti, kad blusos, utėlės yra didelė problema, negalima. Tačiau, šių ir kitų parazitų protrūkių būna“, - pokalbį pradėjo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Socialinėms darbuotojoms Savivaldybės administracija skyrė ne tik po dujų balionėlį, kad apsigintų nuo pavojų, bet ir dezinfekcinių priemonių nuo blusų, utėlių ir kitų parazitų. Pasak vedėjos, blusos labai pavojingos sveikatai. Tenka specialistėms nemažai pastangų įdėti, kad išnaikintų minėtus parazitus socialinei rizikos grupei priklausančiose šeimose. Kartais jos pagalbos prašo ir savo kolegų. Pasitaiko tokių šeimų, kad utėlės ar blusos būna problema, kurios nepavyksta išspręsti daug metų. „Socialinės darbuotojos paprastai žino, ką ir kokioje šeimoje gali rasti. Yra ir tokių, kurie nemano, kad blusos yra pavojingos. Jie nesupranta, kad jas reikia naikinti. Yra ir tokių, kurie imasi spręsti minėtą problemą geranoriškai“, - kalbėjo A. Barauskienė. Pasitaiko atvejų, kada tenka specialistui itin daug mokyti, kalbėti, pasakoti apie blusas ir utėles, kad šeimos suprastų, kad tai nėra gerai. Yra ir tokių, kurie jų turi dėl to, kad yra tiesiog netvarkingi. „Vaikas gyvena netvarkingoje aplinkoje – tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl šeimos būna įrašomos į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Yra tokių asmenų, kurie gyvena tiesiog kaip urve“, - kalbėjo A.Barauskienė. Ji teigia, kad socialinės darbuotojos, spręsdamos minėtas ir kitas socialinės rizikos šeimų problemas, į šį procesą įtraukia visus šeimos narius. Kalbama ir su vaikais, ir su tėvais. Pasak pašnekovės, ne visos šeimos moka tvarkyti savo namus. Yra ir  tokių, kurie nesugeba net stalčiaus susitvarkyti ar drabužius gražiai susidėti. Pasitaikė atvejų, kuomet vaikai nežinojo, kaip turi būti naudojamas dantų šepetėlis, o dantų pastą tiesiog suvalgė.

Nėra tik asocialių šeimų problema

Jei šeimose yra blusų, utėlių, jų naikinimas yra pirmasis socialinių darbuotojų darbas. Jų naikinimo priemonės nuperkamos iš šeimos lėšų. „Šios problemos tęsiasi daugybę metų. Šiandien socialinės darbuotojos, atliekančios savo darbą daug metų, tik įžengusios į namus iškart gali įvardinti šeimos problemas. Kur nešvara, ten paprastai būna ir blusos“, - tikino vedėja.

Šilutės visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė teigė, kad kraujasiurbiai parazitai nėra tik asocialių šeimų problema. Jais užsikrečia ir labai tvarkingos šeimos. Mokyklose mokinių sveikatos priežiūrą vykdo Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Jie tikrina moksleivių galvas. „Tai kiekvienoje mokykloje yra suderinta – įtraukta į mokyklos vidaus tvarkos taisykles. Tėvai su šia tvarka supažindinti ir pasirašę. Dėl tikrinimo nekyla problemų. Mokiniai tikrinami po vieną“, - sakė direktorė. Pasak jos, jei vaikų galvose randama utėlių, apie tai nėra garsiai kalbama. Apie problemą skubiai informuojami moksleivio tėvai, o vaikas išleidžiamas į namus. „Šeima gali būti labai tvarkinga. Tačiau, vaikas ateina į mokyklą ir kontaktuoja su kitais mokiniais. Neatskirsi – čia rizikos šeimos vaikas, o čia ne. Jie vis tiek bendrauja. Kartais užtenka tik prisilietimo“,- tęsė V. Vaivadaitė.

Mokyklose ir darželiuose vaikai turi utėlių

Pasidomėjome ar mokyklose, darželiuose yra užsikrėtusių utėlėmis ar kitais parazitais? Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius neslėpė – pasitaiko atvejų, kuomet aptinkama, jog mokiniai turi utėlių. Anot jo, ne tik mokyklose, bet ir sporto salėse, baseinuose pasitaiko atvejų, kuomet jie užsikrečia utėlėmis. Daugeliu atveju tėvai pašalina problemas, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet atrodo išnaikina jas, o jų ir vėl atsiranda.

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius sakė, kad mokykloje itin daug dėmesio skiriama švarai. Todėl vaikus nuolat tikrina po vieną sveikatos priežiūros specialistė. Utėlėmis užsikrėtusių randama labai retai. Vainuto gimnazijos direktorius Antanas Jonikas taip pat teigė, kad masinio užsikrėtimu utėlėmis mokykloje nėra buvę. Randama tik pas vieną kitą šių kraujasiurbių. Dažniausiai pas mažuosius ugdymo įstaigos auklėtinius. Pasitaikė atvejų, kuomet apie „radinius“ vaiko galvoje vadovui pranešė patys tėvai, kad šiai problemai kuo greičiau būtų užkirstas kelias. Vadovas galvoja, kad jei apie utėlėmis užsikrėtusius mokinius būtų mokyklos bendruomenėje neslepiama, tuomet mokyklose atsirastų dėl to patyčių. Anot jo, vaikai turi bendrauti, ir nesvarbu iš kokios socialinės grupės jie yra.

Saugų vaikų darželio direktorė Virginja Užpurvienė džiaugėsi, kad jau keli metai nėra buvę problemų dėl aputėjusių vaikų. Šią problemą įstaigos vadovei yra tekę spręsti ne kartą. Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ vadovė Virginija Čėsnienė turėjo vargo su viena utėlėmis užsikrėtusia šeima. Todėl net įvairias parazitų naikinimo priemones jiems pirko, kad išsipurkštų plaukus. Dabar šios šeimos vaikai jau nebelanko darželio. Paskutiniu metu vaikų su utėlėmis galvose neaptinkama. Nuolat auklėtinių galvytės patikrinamos naudojant žaidimų formas – pinant plaukus ir pan.