Šilutė – emigracijos lyderė Lietuvoje, kas penktas šilutiškis - išvykęs!

2015 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, Šilutės rajone buvo 45 967 gyventojai, iš jų socialiai draustų – 41 792. O kur „dingę“ 4 tūkst. žmonių? Vyriausiojo specialisto-Savivaldybės gydytojo Mariaus Bartkaus manymu, tie žmonės arba nedirba, arba yra išvykę iš Lietuvos ir todėl nemoka privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.

Per pastaruosius vienerius metus gyventojų skaičius Šilutės rajone sumažėjo beveik tūkstančiu. 2014 metų pabaigoje buvo 46 751 gyventojas.

2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Šilutės mieste gyveno 21 476 žmonės. Šių metų pradžioje jų bebuvo tik 16 805, tad į užsienį išvyko kas penktas šilutiškis.

Liūdna statistika

Emigravusių lietuvių skaičius gerokai išaugo 2010 ir 2011 metais. 2010-aisiais išvykimą deklaravo 83 tūkst. migrantų, o 2011 metais – 54 tūkst. Manoma, kad tokį akivaizdų padidėjimą lėmė įvesta prievolė Lietuvos gyventojams mokėti privalomąjį sveikatos draudimą – tai paskatino išvykimą deklaruoti ir ankstesniais metais emigravusius asmenis.

2013 metais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 39 tūkst. žmonių. 2014 metais emigravo 36,6 tūkst. gyventojų, arba vos ne pustrečio karto daugiau, nei šiuo metu gyvena Šilutės mieste. Nors emigracijos mastai statistiškai mažėja (lyginant su ankstesniais metais), tačiau jie vis dar išlieka labai dideli.

Absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksniai: socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje. Didėja ir išvykstančiųjų studijuoti skaičius. Pagrindinės tikslo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir Norvegija. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis Jungtinėje Karalystėje gyvena 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių.

Lietuva – emigracijos valstybė. Šalies emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Per nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai. Individo lygmenyje galima įžvelgti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų emigracijos pasekmių. Emigrantai uždirba daugiau, tačiau ne visada išnaudoja savo potencialą, įgyja naujos patirties, tačiau gyvena toli nuo namų, svetimoje aplinkoje.

Tikėtina, kad atsigaunant ekonomikai didės tiek grįžtančių lietuvių, tiek čia atvykstančių užsieniečių srautai.

Į gimtinę plūsta pinigai

2014 metais privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 5,5 mlrd. litų (1,59 mlr. eurų) ir prilygo 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lyginant su 2013 metais, privačių asmenų perlaidos išaugo 2,5 proc.

Nors privačių asmenų atsiųstos piniginės perlaidos paprastai išleidžiamos vartojimui (prekėms įsigyti, būstui išlaikyti), krizės laikotarpiu jos gerokai sušvelnino ekonominio nuosmukio padarinius – kompensavo dėl „apkarpytų“ atlyginimų ar darbo praradimo sumažėjusias Lietuvos gyventojų pajamas.

Tačiau ilgainiui, jeigu neinvestuojamos į verslo plėtrą ar inovacijas, piniginės perlaidos gali sukelti priklausomybę nuo užsienio šalyse gaunamų pajamų ir paskatinti infliacijos didėjimą.

Uždirba tiek, kiek ministras Lietuvoje

Prieš dvejus metus „Šilokarčemoje“ rašėme apie šilutiškį Vaidą, kuris jau 12 metų gyvena Jungtinės Karalystės šiaurėje, Škotijos mieste Frazerburge (Fraserburgh). Ten jis pateko gana atsitiktinai – plaukiodamas jūroje žvejybiniu laivu kartą kalbėjosi su laivo kapitonu apie darbą užsienyje ir šis jam pasiūlęs važiuoti į Frazenburgą, ir tikslų adresą, į ką ten reikėtų kreiptis dėl darbo, davė...

Bet tokio darbo, kaip buvo sakęs kapitonas, Vaidas ten negavo. Porą savaičių praleido be darbo, paskui skynė braškes. Kai braškės baigėsi, tapo žveju – mažais laiveliais plaukdavo į vandenyną ir gaudydavo krevetes. Bet tai užtruko irgi neilgai – maždaug mėnesį, kol įsidarbino statybose. Baigė kursus ir dar dabar toje pačioje firmoje tebedirba. Vaido darbas yra ardyti sveikatai kenksmingas, asbesto turinčias statybines medžiagas.

„Šiandien jau norėtųsi visam laikui sugrįžti į gimtinę, bet kai pagalvoju, kokie Lietuvoje atlyginimai ir kokios prekių kainos, tas noras dingsta, - „Šilokarčemai“ pasakojo Vaidas. - Galvojau jau sklypą namo statybai kur nors prie Palangos nusipirkti, dar pasitaupius pinigų ir namelį ten pasistatyti. Vis tiek reikės kada nors grįžti. Kai išeisiu į pensiją, o iki jos nebeliko nė dešimties metų, tai tikrai grįšiu į Lietuvą“.

Paklaustas, ar jau tiek daug Škotijoje uždirba, kad gali sau leisti namą prie Palangos pasistatyti, Vaidas buvo atviras: „Jeigu dirbu aštuonias valandas, be jokių viršvalandžių, tai gaunu apie 400 svarų sterlingų per savaitę“. Nesunku suskaičiuoti, jog tai – 2 000 svarų sterlingų per mėnesį, arba  2 655 eurai.

„Bet iš tikrųjų aš dirbu kiekvieną darbo dieną nuo 7 valandos ryto iki 7-8 valandos vakaro, dar ir šeštadieniais dirbu, todėl uždirbu daugiau. O jeigu išvažiuoju į komandiruotes, tai gaunu dar daugiau. Lietuvoje apie tokius pinigus nė pasapnuoti negalėčiau. Aš dirbu su asbestu, darbas pavojingas, naudoju dujokaukę ir specialius rūbus“, - teigė Vaidas.

Vaidas sakė, kad Škotijoje gyventi galima visai neblogai. Teigė vieną namą jau pardavęs, kitą nusipirkęs, neseniai ir naują automobilį „Toyota“ įsigijęs.

„Lietuvoje niekada negalėčiau taip gyventi. O čia, Frazerburge, kuriame - apie 20 tūkst. gyventojų, panašiai kaip ir Šilutėje, jau yra susidariusi ir lietuvių bendruomenė. Pas mus iš Lietuvos atvyksta visokie koncertuotojai – jau buvo Kirilkinas, Džordana Butkutė, Rimiškis, Žilvinas Žvagulis. Kai atvažiuoja kuris nors dainininkas, tai susirenka beveik visi lietuviai škotiškame bare. O lietuvių mūsų miesto bendruomenėje jau yra maždaug apie du šimtus“, - pasakojo Vaidas.

Lietuviai jau grįžta į gimtinę

Užvakar, vasario 3-iąją, pabandėme per Skaipą susisiekti su kitu šilutiškiu – Ričardu. Bet tai pavyko padaryti neiškart. Tik vėlų vakarą prasidėjus pokalbiui paaiškėjo, kad Škotijoje tą dieną, kaip ir Šilutėje, buvo stipri audra, ir Frazerburgo mieste vėjas nutraukė laidinio telefono laidus. O tais laidais perduodamas ne tik telefono, bet ir interneto ryšys.

Ričardas sakė skaitęs spaudoje, kad Lietuva pirmauja pasaulyje pagal interneto ryšio išvystymo galimybes, jo prieinamumą. O štai Škotijoje telefono laidai tebekabo ant stulpų... Taip, kaip būdavo sovietiniais laikais Lietuvoje – ant medinių stulpų matydavome po kelias eiles telefono laidų. Dabar pas mus visa tai paslėpta po žeme – nutiesti kabeliai.

Pasirodo, nors ir turtingiau ten žmonės gyvena, bet kai kurios technologijos atsilikusios, mums primena senus laikus.

Ričardas sakė, kad nemažai lietuvių jau grįžta iš Frazerburgo į Lietuvą. „Džiaugiasi išvažiuodami, gal džiaugiasi dėl to, kad pinigų kišenėje yra. Juk dauguma žmonių čia atvažiavo dirbti ir užsidirbti, o paskui grįžti namo. Būna ir tokių, kad atvažiavę visai nežada grįžti atgal, bet praeina kažkiek laiko ir jie pradeda apie Lietuvą kalbėti. Aš manu, kad daugelis grįš į Lietuvą“, - pasakojo Ričardas.

Būtų šaunu, jeigu jo prognozėms būtų lemta išsipildyti...