Grėsmės mobiliajame telefone: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?

„Lankydamasis mokyklose pastebiu, kad išmaniaisiais įrenginiais naudojasi vis daugiau jaunesnio amžiaus moksleivių. Nuolatinis jungimasis prie interneto, programėlių siuntimas ir bendravimas socialiniuose tinkluose jau tapo šiuolaikinių vaikų gyvenimo būdo dalimi. Tačiau šios interneto galimybės siejamos ir su tam tikrais pavojais, apie kuriuos būtina žinoti tiek vaikams, tiek jų tėveliams“, – sako „Omnitel“ Žinių ir kompetencijų valdymo koordinatorius Rimvydas Jurkuvėnas.

Įspėja apie programėles

R.Jurkuvėnas įspėja apie įvairias grėsmes, slypinčias vaikų pamėgtose mobiliosiose programėlėse: „Nežinomų gamintojų programėlės gali būti nekokybiškos. Taip pat per jas į mobiliuosius įrenginius gali patekti įvairūs virusai, padedantys programėlių gamintojams kaupti mūsų asmeninius duomenis – interneto naršyklės istoriją, telefone saugomas nuotraukas ar netgi draugų telefonų numerius.“

Pasak jo, turint prieigą prie vartotojų asmeninių duomenų, jais nesunku manipuliuoti. Programėlių savininkai gali pradėti skelbti komercinę ar kitą žalingo turinio informaciją asmeniniuose socialinių tinklų puslapiuose pačiam savininkui to neįtariant. Asmeninė informacija taip pat gali būti perduodama trečiosioms šalims siekiant pelno.

„Jei programėlės gamintojas nėra žinomas, negalime būti tikri dėl savo duomenų saugumo. Todėl verčiau naudotis tik gerai žinomų, patikimų gamintojų mobiliosiomis programėlėmis. Taip pat, kad patys nesukeltume grėsmės savo privatumui, svarbu perskaityti sąlygas prieš patvirtinant programėlės įrašymą į telefoną ar planšetinį kompiuterį“, – aiškina R.Jurkuvėnas.

Patyčios – ir virtualioje erdvėje

Dar viena vaikų tykanti grėsmė – virtualios patyčios. „Vaikai vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, tad natūralu, jog kartais tarp vaikų pasireiškiantis negarbingas, silpnesniuosius žeminantis elgesys persikėlė ir ten. Kadangi jungtis prie „Wi-Fi“ tampa vis paprasčiau, nesunku išlaikyti anonimiškumą, virtualių patyčių mastai taip pat auga“, – pastebi R.Jurkuvėnas.

Jis primena, kad žeminančio pobūdžio elgesys gali sutrikdyti emocinę ir psichologinę vaiko būseną, todėl patyčių negalima ignoruoti: „Patyčios ugdo vaikų priešiškumą išoriniam pasauliui, nepilnavertiškumo jausmą, o tam tikrais atvejais gali lemti ir rimtesnius psichologinius sutrikimus. Tad didelė klaida manyti, kad vaikų nesutarimai ir patyčios išsispręs savaime, vaikams augant. Todėl kalbėdami su vaikais apie saugumą internete, tėvai turėtų paaiškinti ir pagarbaus elgesio principus.“

Tėvams, kurie įtaria, kad jų vaikas patiria patyčias, specialistas pataria atvirai kalbėtis ir stengtis sukurti aplinką, kurioje vaikas nebijotų dalintis jausmais ir išsakytų savo išgyvenimus.

Kalbės apie saugų internetą

Ateinančią savaitę Lietuvoje organizuojama Saugaus interneto savaitė, kurią kartu su partneriais organizuoja profesinio orientavimo iniciatyva „Kam to reikia?!“

Tai, kad vaikams trūksta žinių apie saugumą internete, pastebi ir „Kam to reikia?!“ savanoriai, ir mokyklų pedagogai.

„Kasmet į pagalbą kviečiame specialistus, kad šie su vaikais aptartų jiems aktualiausius klausimus. Per visą savaitę susitikimuose su bendrovių atstovais sudalyvaus beveik 5,5 tūkst. mokinių“, – sakė „Kam to reikia?!“ direktorė Rūta Radzevičiūtė.

Trečius metus vyksiančioje Saugaus interneto savaitėje norą dalyvauti pareiškė 25 bendrovės.