Baltijos jūros menkėms ir ruoniams – didesnė apsauga

BALTFISH regioninis forumas vienija visas aštuonias aplink Baltijos jūrą esančias valstybes ir yra svarbus regiono bendradarbiavimui ir iškilusių problemų sprendimui.

Taip pat svarstyta, kaip išvengti didelės jauniklių priegaudos, kaip apsaugoti senesnes ir didesnes žuvis, turinčias didelę reikšmę sėkmingam nerštui ir palaikančias genetinę populiacijos įvairovę. Pabrėžta būtinybė užtikrinti teisingą žvejų elgseną, kad žvejybos metu nebūtų keičiama žvejybos įrankio konstrukcija bei žvejybos atrankumo savybės.

Susirinkime aptarti ir naujos konstrukcijos tralai, skirti išsaugoti senesnėms ir didesnėms menkėms. Į šių tralų maišų vidų dedamos specialios grotelės, leidžiančios didesnėms žuvims ištrūkti į laisvę. Dėl grotelių sumažėję laimikiai žvejams reiškia finansinius nuostolius, todėl abejotina, ar šios naujovės bus sutiktos palankiai. Pažymėtina, kad naujo tipo tralo maišo įrengimas gali būti finansuojamas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų.

Forume dalyvavę mokslininkai pateikė informaciją apie gerėjantį menkių įmitimą, siejamą su bentosinių organizmų pagausėjimu. 2014–2015 m. Baltijos jūroje šiems organizmams susidarė itin palankios sąlygos, nes iš Šiaurės jūros pritekėjo daug sūraus, deguonimi prisotinto vandens ir sumažėjo „dykumų“ – bedeguonių ir biologine prasme mirusių zonų. Dėl šios priežasties siūloma neskubėti įgyvendinti pelaginės žvejybos draudimo 25–26 pakvadračiuose.

Ekspertai taip pat aptarė ir augančios ruonių populiacijos sukeliamas problemas: plėšrūnai išrenka žuvis, suplėšo tinklus, todėl žvejyba Baltijos jūros priekrantėje tampa nepelninga. Be to, nyksta socialiai jautri žvejyba mažais laiveliais priekrantės zonose, nors pagal Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką būtent šis žvejybos sektorius turėtų būti saugomas ir remiamas. Po diskusijų prieita prie išvados, kad dabartinės taisyklės, susijusios su ruonių apsauga ir prekyba jų maisto produktais, neleidžia efektyviai reguliuoti ruonių populiacijos.