Vaidas Valauskas: „Turėtų būti investuojama daugiau į žmogų, o ne tik į pastatus, kelius“

„Visuomeninės veiklos turiu sočiai, - „Šilokarčemos“ žurnalistui pripažino V. Valauskas. – Kauno verslo kolegijoje esu baigęs teisės mokslus, dabar Klaipėdos universitete dar studijuoju viešąjį administravimą. Baigiu studijas, jau paskutiniai metai“.

Vaidas gimė ir iki pirmos klasės gyveno Šylių kaime tuo metu, kai Lietuvoje keitėsi supratimas apie daugumą dvasinių ir materialinių vertybių. Antrąją klasę pradėjo lankyti Piktupėnų pagrindinėje mokykloje, nes tėvai ten persikėlė gyventi.

Šylių tarybiniam ūkiui sugriuvus ir Šylius aplankė didelė bedarbystė, todėl Vaido tėvai, ieškodami darbo, išsikraustė į Piktupėnus.

Vaidas prisiminė, kad Šyliuose gyveno visai šalia mokyklos. Todėl vakarais vaikai rinkdavosi prie mokyklos pažaisti ten žaidimų aikštelėje. Netoli namų buvo upė, į kurią Vaidas eidavo pažvejoti. „Žuvies labai daug tuo metu būdavo... Atsisėsdavau ant tiltelio ir matydavau, kaip jos plaukioja. Man mažam tos žuvys atrodydavo didelės. Įdomi ten buvo vaikystė – ir kaimas didelis, ir gamta puiki, ir vaikų daug“, - prisiminė Vaidas.

O štai Piktupėnų pagrindinėje mokykloje Vaidą vadindavo gerai besimokančiu. Kaime buvo stadionas, o jis mėgo sportą. Todėl vakarais žaisdavo krepšinį. Domėdavosi geografija, lankė geografijos būrelį.

Baigęs Piktupėnų pagrindinę mokyklą toliau mokėsi Pagėgių vidurinėje mokykloje, nusprendė studijuoti teisę. Įgijęs profesiją ieškojo darbo Vilniuje, bet po pusmečio gavo pasiūlymą grįžti į Pagėgius. Birželio 1-ąją sueis jau penkeri metai, kaip Vaidas - Pagėgių savivaldybės administracijoje. Sakė, kad pirmieji žingsniai Pagėgiuose buvo sunkūs – dabar jau viskas gerai...

Praėjusią vasarą, rugpjūčio 8-ąją, Vaidas sukūrė šeimą – vedė Gerdą, kuri yra baigusi mokslus Panevėžio kolegijoje ir šiuo metu dirba kineziterapiaute Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose. Gerda yra kilusi iš Natkiškių.

Pasidomėjome, kaip gi Vaidas susipažino su Gerda - tikėtina, kad tai galėjo atsitikti mokantis Pagėgių vidurinėje mokykloje, nes Natkiškiuose juk nėra vidurinės mokyklos. Bet ne... „Susipažinome kaip ir visi – per internetą. Šiais laikais tuo jau nieko nebenustebinsi“, – nusišypsojo Vaidas.

Kalbėjome su juo ir apie tai, ko dabar labiausiai reikėtų pagėgiškiams. Vaidas sakė, kad rengiant Pagėgių miesto vietos plėtros strategiją buvo atliekami anketiniai tyrimai, kurių rezultatai parodė, jog Pagėgių mieste dar yra labai daug žmonių, patiriančių socialinę atskirtį, todėl reikėtų ją mažinti. „Yra nemažai išgeriančių, varganai gyvenančių šeimų, - kalbėjo Vaidas. – Ypač jaunas, daugiavaikes šeimas reikėtų skatinti, jog ne vien tik vaikus augintų, bet kad įgytų įgūdžių, kurie leistų  užsiimti papildoma veikla, ir bėdos pasitrauktų iš jų namų. Reikėtų, kad jie patys norėtų užsidirbti pinigų, o neprašytų iš valstybės. Parama turi būti, tik kitokios formos.Visi žmonės turi po dvi rankas ir dvi kojas, tad turi galimybę užsidirbti patys“.

Dar Vaidas pasakojo, jog tyrimai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje parodė, kad jaunimas nebūtinai turėtų kažkur ieškotis darbo, bet ir pats būti darbdaviu. Bet, pasak pašnekovo, jaunimas bijo rizikuoti kurti verslą, kadangi vis dar trukdo biurokratija ir yra mažai finansinės paramos. Todėl turėtų būti sudaroma galimybė, kad ką tik įsisteigę jaunieji verslininkai galėtų gauti finansinę paramą verslui. Asociacijos „Pagėgių miesto vietos veiklos grupė“ vietos plėtros strategijoje verslą pradedantiesiems numatyta parama „Verslo starto paslaugų paketas“ bei „Jaunimo verslo iniciatyvoms paremti“. Tam numatytos nemažos lėšos.

„Įgyvendinant Pagėgių miesto vietos plėtros strategiją, organizacijos bei vietos verslininkai, rašydami ir įgyvendinami projektus, galės gerinti socialinę, ekonominę, kultūrinę gerovę Pagėgių mieste. Veikla ir pinigai turėtų būti investuojami daugiau į žmogų, o ne tik į pastatus, kelius“, - baigiant pokalbį pripažino V. Valauskas.