Problemos: politikams - dėl mokyklų, savininkams - dėl privačių apleistų pastatų

Mokyklų naikinimas – neišvengiamas?

Teritorijų ir kaimo reikalų komitete vasario 10-ąją šis klausimas svarstytas iš pat pradžių, nes juk ir pačiame komiteto pavadinime esantys žodžiai „kaimo reikalų”, kaip sakoma, - visiškai į temą.

Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad kasmet mažėja  mokinių, komplektų skaičiai, ne visi atitinkamais metais gimusieji vaikai ateina į pirmąją klasę. Nuo 2012-2013 iki 2015-2016 mokslo metų iš Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje registruotų gimusiųjų vaikų apie 12 proc. kasmet neatėjo į pirmąją klasę. Mokyklose per ketverius metus sumažėjo 949 mokiniais. Daug tuščių mokymosi vietų ir pagal klasių komplektavimo tvarką, ir pagal mokinio krepšelio metodiką.

Išanalizavus esamos mokyklų tinklo būklės trūkumus, galima teigti, kad mokinių skaičius rajone kasmet mažėja. Finansuojama daug tuščių mokymosi vietų, neracionaliai naudojamos lėšos, ne visos mokyklos atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.

Savivaldybės komitetų posėdžiuose dalyvavo ir Gardamo, Pašyšių, Traksėdžių mokyklų bei bendruomenių atstovai. Į jų priekaištus, jog mokyklose jau ir taip taupoma, kiek tik begalima, kad mokytojai sutiko dirbti už atlyginimą pagal mažiausią koeficientą, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis atsakė: „Taupyti nebėra ką, nes trūksta lėšų. Jeigu nedarysime nieko, kitais metais tuo pačiu metu skola jau sieks vieną milijoną eurų. Dėl to ir darome švietimo tinklo optimizavimą – jeigu klasėje mokytoja mokys tik 10 vaikų, viskas – mes žuvę“.

Gardamo bendruomenės narė politikų prašė bent dvejus metus dar neuždaryti mokyklos, nes tai esanti vienintelė mokymo įstaiga seniūnijoje. Kitų bendruomenių atstovai taip pat išsakė, jų nuomone, argumentuotus prašymus. Bet komitetų nariai nusprendė vis dėlto teikti šio sprendimo projektą svarstyti Tarybai.

„Kaimas mūsų neišgirdo ir nepalaikė“, - apgailestavo Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Morkevičienė. Sakydama „kaimas“ galvoje ji tikriausiai turėjo komiteto pavadinime esančius žodžius „teritorijų ir kaimo“...

Pavirtins šių metų biudžetą

Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė paaiškino, kad 2016 metų biudžeto asignavimai – 3 565,2 tūkst. eurų - paskirstomi aštuonioms Savivaldybės tarybos patvirtintoms programoms vykdyti. Viena didžiausiųjų - 1-oji programa „Ugdymo kokybės ir sporto plėtros programa“. Šiai programai skiriama 15 611,9 tūkst. eurų, tai 46,5 proc. visoms programoms skirtų lėšų. Antroji pagal dydį  „Savivaldybės socialiai saugios ir sveikos aplinkos kūrimo programa“, kuriai vykdyti skiriama 6 133,6 tūkst. eurų. „Savivaldybės investicijų  programai“ vykdyti skiriama 1 958,3 tūkst. eurų.    Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti skiriama 19 893,6 tūkst. eurų litų.

Biudžeto projekte numatytos lėšos darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, ryšiams, transporto išlaidoms ir komunalinėms paslaugoms. Darbo užmokesčio fondas palyginus su praėjusiais metais padidėjo 771 tūkst. eurų dėl minimalaus darbo užmokesčio padidėjimo, dėl darbo užmokesčio padidinimo kultūros ir meno darbuotojams, socialiniams ir kitiems darbuotojams.

Savivaldybės 2016 metų skolinimosi limitas - 496 tūkst. eurų. Savivaldybė, kurios biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 proc. praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 proc. biudžeto pajamų.  Negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2016 m. sausio 1 d. – 9 130 tūkst. eurų. 2016 metų finansinių rodiklių įstatyme numatyta, kad savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 proc. prognozuojamų 2016 metų savivaldybės biudžeto pajamų, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti, energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, savivaldybių įgyvendinamiems pagal Vyriausybės patvirtintas programas, Valstybės investicijų 2016-2018 metų programoje 2016 metams numatytiems investicijų projektams įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti.

Šilutės rajono savivaldybės skola š. m. sausio 1 dieną buvo 10, 9 mln. eurų arba 66,7 proc. prognozuojamų Savivaldybės biudžeto pajamų. Tad ji turi skolų, ir vis dėlto dar reikia skolintis...

Apsileidėliams bus didesnis mokestis

Nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas ir nenaudojamas, 2016 metais žadama taikyti 2 proc. mokesčio tarifą. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta nuolat veikianti darbo grupė sudarė tokio nekilnojamojo turto sąrašą. Pastarasis 2016 metų sausio mėnesį buvo pateiktas Savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetui.

8 tokie pastatai yra Gardamo seniūnijoje, po 4 – Rusnės ir Juknaičių sen., 7 – Kintų sen., 21 – Šilutės mieste ir seniūnijoje. Pastarojo sąrašo pačioje pradžioje įrašytas fizinio asmens R. Z. pastatas, pavadintas gamybinėmis dirbtuvėmis. Jo adresas – Turgaus g. 3A, o „puikuojasi“ šis gaisro suniokotas, ne vieną dešimtmetį nebenaudojamas ir netvarkomas statinys prieš pat Savivaldybės administracijos rūmus...