Mokytojai Šilutės merui siūlo ramiai nemiegoti

Tėvų ir mero duomenys apie vaikų pavėžėjimą skyrėsi

Su meru Vytautu Laurinaičiu ir Švietimo skyriaus vedėja Birute Tekoriene susitiko ir Gardamo pagrindinės mokyklos  bendruomenė. Susitikimą pradėjo ugdymo įstaigos direktorės pavaduotoja Daina Endzilienė. Ji  pasidalino mintimis apie mažos bendruomenės privalumus, pasidžiaugė, jog kasmet mokiniai dalyvauja įvairiose olimpiadose ir pasirodo gerai, o mokslus tęsiantieji gimnazijose - ne vienas yra geriausiųjų sąrašuose.

Susitikime kalbėjo ir tėvai. Jų vardu Diana Formanikaitė įteikė kreipimąsi merui, kuris adresuotas ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai. Po juo pasirašė tėvai, kurie nori, kad jų vaikai mokytųsi Gardamo pagrindinėje mokykloje. Gimdytojai  rajono valdžios prašo Gardamo pagrindinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, nes, anot jų, paskelbtame projekte dėl Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano patvirtinimo sprendimo projekte yra daug netikslumų: pateiktas neteisingas mokykloje besimokančių mokinių skaičius - mokykloje mokosi ne 69, o 83 mokiniai, iš jų 29 mokiniai - 1-4 klasėse, 40 mokinių - 5-8 klasėse, viso - 69 mokiniai. 14 vaikų - mišrioje priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupėje. Iš viso - 83 mokiniai.

Tėvai atkreipė dėmesį į tai, kad pradinių klasių komplektų yra 3, o ne 4, dirba 3 pradinio ugdymo mokytojai, o ne 4. Taip pat pabrėžė, kad įstaigoje dirba ne 25, o 19 mokytojų, 1 direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir 1 socialinis pedagogas. Tėvai priminė, kad  6 mokytojai, kuriems mokykla yra ne pagrindinė darbovietė, dirba su mažais krūviais, todėl ir jų atlyginimas atitinkamai nėra didelis ir nesudaro didelės mokytojų atlyginimams skirtos dalies. 12-ai mokytojų Gardamo pagrindinė mokykla yra pagrindinė darbovietė, ne 10-čiai, o 9-iems pedagogams - nepagrindinė darbovietė. „Sąraše priskaičiuoti 4 mokytojai, kurie realiai nedirba mokykloje ir jiems nėra mokamas darbo užmokestis, nes jie yra vaiko auginimo atostogose. Sumažėjo ne 49 proc., o 39 proc. mokinių, o per trejus metus 4 daugiavaikės šeimos, turinčios 22 mokyklinio amžiaus vaikus, gavo socialinius būstus Šilutės mieste, ir tai labai sumažino mokinių skaičių klasėse ne dėl mokyklos kaltės. Mokinių skaičius dar sumažėjo ir dėl to, kad paskutinius ketverius metus mokykloje neleido formuoti 9 ir 10 klasių“, - dėstė D. Formanikaitė. Ji tikino, kad netiesa, jog Gardamo mokiniams organizuojamas pavėžėjimas į Žemaičių Naumiesčio gimnaziją.

„Mokiniai į mokyklą važiuoja visuomeniniu transportu, kasdien vėluoja į pamokas ir tėvai dėl to yra labai nepatenkinti. Jau dabar į Žemaičių Naumiesčio gimnaziją iš Juškaičių ir kitų aplinkinių kaimų mokiniai vežami į mokyklą su persodinimu - atvežami iki Šylių, toliau važiuoja visuomeniniu transportu. Degučiuose gyvenantys vaikai po pamokų Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje laukia 2-3 valandas, kol bus parvežti namo. Tad kyla klausimas, kaip Žemaičių Naumiesčio gimnazija veš vaikus ne tik iš Gardamo, bet ir aplinkinių kaimų, nutolusių 6-10 kilometrų? Jau dabar vaikai iš namų į Gardamo mokyklą išvažiuoja 6.30-7 valandą. Kol surenka vaikus iš aplinkinių kaimų, reisas užtrunka apie 1,5 valandos. Kelintą valandą teks vaikams keltis ir kiek mokyklinių autobusų teks įsigyti Žemaičių Naumiesčio gimnazijai, norint dar 23 vaikus iš Gardamo seniūnijos aplinkinių kaimų ir dar 26 Gardamo miestelio vaikus atvežti laiku į mokyklą?! O kokios galimybės liktų vaikams lankyti būrelius po pamokų? Jokių!“, - skaitė tėvų kreipimąsi jauna mama. Ji patikslino, kad mokykloje dalykinėje sistemoje nėra jungtinių klasių: 5-8 klasėse mokosi 40 mokinių: 5 klasėje – 13, 6 klasėje - 10, 7 klasėje – 10 mokinių. 4 klasėje - 8 mokiniai.

Nori progimnazijos

Tėvų duomenimis, kitais mokslo metais į Gardamo pagrindinę mokyklą ateis 3 mokiniai iš Ramučių kaimo, kurie šiuo metu lanko pradinę mokyklą Grabupiuose. D. Formanikaitė priminė, kad kasmet mokyklos ugdytinių skaičių papildo mokiniai iš Ramučių kaimo, baigę Grabupių pradinę mokyklą. Politikams priminė, kad mokyklos mokiniai aktyviai dalyvauja rajoninėse olimpiadose ir kituose organizuojamuose renginiuose ir dažnai laimi prizines vietas. „Jais labai džiaugiasi aplinkinių mokyklų, kurias vėliau pasirenka vaikai, mokytojai ir administracija. Teiksime prašymą įsteigti mišrią ikimokyklinio ugdymo-darželio grupę visai darbo dienai, nes yra 15 tėvų prašymų. Šie vaikai taip pat lankytų Gardamo pagrindinę mokyklą. Reorganizavus mokyklą ir palikus tik pradinę, patalpas vis tiek reikėtų išlaikyti, tad šioje srityje nieko nepavyktų sutaupyti. Be to, dalį papildomų lėšų tektų skirti mokinių pavėžėjimui į Žemaičių Naumiesčio gimnaziją, tačiau abejojame, ar ši paslauga galėtų kokybiškai patenkinti mūsų vaikų poreikius“, - tęsė D. Formanikaitė.

Anot jos, reorganizavus Gardamo mokyklą, Gardamas taptų pirmuoju seniūnijos centru, kuriame liktų tik pradinė mokykla. „Mūsų žiniomis rajone yra mokymo įstaigų, kurios tikrai mažiau reikalingos nei mūsų mokykla ir jas išlaikyti atrodo „didelis neūkiškumo pavyzdys“. Todėl galėtų rinktis mokyklas, esančias arčiau namų, viena iš jų būtų net mūsų mokykla. Gal taupyti reikėtų jų sąskaita? Tačiau jos projekte net neminimos“, - kalbėjo bendruomenės atstovė. Ji, baigdama skaityti kreipimąsi, dar kartą paprašė mero ir Savivaldybės tarybos peržiūrėti projekte pateiktus duomenis ir Gardamo pagrindinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją.

Merui pasirodė, jog daromas šou

„Nebus dalykiško pokalbio, bus daugiau šiandien šou, nes yra spauda, paplojate, paveiksluojate. Iš to padaroma medžiaga, daroma šou. Traksėdžiuose toks šou buvo, Gardame toks šou yra. Pašyšiuose... Toks formalus pokalbis neįmanomas, kadangi siekiama padaryti kažkokią savotišką atrakciją. Tai įžangai. Mokyklos reorganizacija – rimtas dalykas. Nepagalvokite, kad tai labai paprasta“, - pokalbį su tėvais ir pedagogais, kurie su nerimu laukė susitikimo su valdžios atstovais, pradėjo meras V. Laurinaitis. Jis patarė susirinkti bendruomenei, susitarti ir neleisti į kitas mokyklas savo vaikų, o vesti į savo kaime esančią, būti savo krašto patriotais. „Negalime taikyti dvigubų standartų – vienur sujungti, kitur ne. Negalime vienas taisykles taikyti Gardamui, kitas - Pašyšiams. Kitas dalykas – Gardamo mokykla neturi vadovo kokie 6-7 metai. Nėra vadovo. Ir šiandien jos nėra. Ne dėl to, kad ji dabar serga, o dėl to, kad ir anksčiau mokykla vadovo neturėjo“, - kalbėjo meras.

Jo duomenimis, beveik visi, gavę socialinius būstus, nori juos turėti Šilutės mieste. Turintieji teisę juos gauti gali ir pasirinkti, kur nori gyventi. Politiko duomenimis, dar niekas iki šiol nesikreipė dėl to, kad blogai vežami mokiniai į Žemaičių Naumiesčio gimnaziją. Dėl moksleivių pavėžėjimo klausimo užvirė diskusijos, nes tėvų duomenys buvo visiškai kitokie. Meras pažadėjo, kad pasidomės dėl to.

Ne viena mama, auginanti keletą vaikų, kurių vienas - pradinukas, o kitas - vyresnių klasių moksleivis, teigė, kad jei neliks Gardamo pagrindinės, tuomet joms bus daug nepatogumų vieną atžalą leisti į Žemaičių Naumiesčio gimnaziją, kitą - į Gardamo pagrindinę mokyklą. Tėvai pastebėjo, kad tokiu atveju bus geriau iš karto abu vežti mokytis į Žemaičių Naumiestį. Dėl to Gardamo pagrindinėje žymiai sumažėtų pradinių klasių mokinių skaičius.

Meras suskaičiavo, kad Gardamo pagrindinėje mokykloje vienam mokiniui tenka 36 kvadratiniai metrai patalpų. „Esmė ne tame - mokykla išsilaiko, ar ne. Sulaukėme tokios situacijos, kai kiekvienais metais  mažėja mokinių po 250, o mokytojų skaičius lieka tas pats, nors klasėse skirtingas moksleivių skaičius“, - tęsė V. Laurinaitis. Netrukus tėvai priminė, kad vaikų išmokymo kokybė skiriasi, kai mokytojas moko 30 mokinių ir kai jis moko 15 ar 20. Tėvai tvirtino, kad tie moksleiviai, kurie mokosi didelėse klasėse, eina papildomai pas korepetitorių, už kurių paslaugas tenka gana brangiai mokėti.

Politikas pripažino, kad Gardamo mokykloje gerai paruošiami mokiniai ir tikrai ne dėl to norima ją reorganizuoti. „Tai mes gal ne tą merą išsirinkom, nes tas, kuris kandidatavo, žadėjo, kad mokyklų nenaikins“, - pasigirdo klausimas salėje. Meras tvirtino, kad situacija pasikeitė, todėl kartais tenka priimti ir nepopuliarius sprendimus.

Prašė rasti būdą, kaip išsaugoti mokyklą

Susitikimo metu užduota daug klausimų svečiams. Tėvai nesupranta, kodėl norima užkišti biudžeto lėšas jų vaikų gerbūvio sąskaita. Visi puikiai supranta, kad, reorganizavus ugdymo įstaiga, daugelis vaikų turės keltis ne 7 valandą ryto, o 6 ir anksčiau, negalės lankyti įvairių papomokinių veiklų, neliks visos bendruomenės kultūros židinio. Susirinkusieji nesupranta, jei mažėja gyventojų skaičius, kodėl savivaldybėje steigiami nauji etatai, Seime nemažinamas Seimo narių skaičius ir pan., o Gardamo mokyklos reorganizavimo klausimą negali atidėti keliems metams.

Gardamo šv. Roko parapijos klebonas Antanas Gylys, Gardamo seniūnas Tomas Balčytis, Gardamo bendruomenės „Tenenys“ pirmininkė Birutė Pocevičienė prašė politikų nereorganizuoti mokyklos ir rasti būdą, kaip ją išsaugoti.

Daugelis tėvų po susirinkimo išėjo susirūpinę. Jie neslėpė, kad jiems pasirodė, jog nelabai jau rūpi svečiams jų vaikų likimas, sveikata.

Pašyšiškiai nenori važinėti į Juknaičius

Nuo 2016 m. rugsėjo 1-osios numatyta reorganizuoti Pašyšių pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Juknaičių pagrindinės mokyklos. Mokykla taps skyriumi, vykdančiu tik priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Šiais mokslo metais mokykloje mokosi 62 1-10 klasių mokiniai, yra priešmokyklinio ugdymo grupė.  Per ketverius metus mokinių mokykloje sumažėjo 30,1 proc. Yra jungtiniai klasių komplektai ne tik pradinio ugdymo koncentre, bet ir pagrindinio. Nėra 9-osios klasės. Dirba 20 pedagogų: 3 pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo, 2 pensininkai, 5 mokytojai, kuriems mokykla yra nepagrindinė darbovietė, 11 mokytojų - atvažiuojančių.

Reorganizavus Pašyšių pagrindinę mokyklą, Juknaičių pagrindinėje papildomų komplektų steigti nereikėtų. Sumažėtų keturi klasių komplektai.

Iki artimiausios Juknaičių pagrindinės mokyklos, turinčios geltonąjį autobusiuką – 7 kilometrai.

Deja, nors mokykla Juknaičiuose – artimiausia, bet Pašyšių bendruomenės atstovai net nelinkę ten leisti savo vaikus. Tai jie kategoriškai pasakė užvakar, vasario 10-ąją, Pašyšiuose apsilankiusiam Savivaldybės merui V. Laurinaičiui.

Pašyšiškiai mokytojai aiškino, kad dabartinę mokyklos skolą, apie 3 tūkst. eurų, gali surinkti visas Pašyšių kaimas ir problemos dėl nuostolingai dirbančios mokyklos iškart nebeliktų.

„Jūs negalite uždaryti mūsų pagrindinės mokyklos, mes nesame nuostolingi“, – tiesiai merui į akis drėbė viena Pašyšių gyventoja.

O merui prasitarus, jog kitos išeities nėra, kad rajone kasmet sumažėja maždaug po 250 mokinių, o tai viena normalaus dydžio pagrindinė mokykla, kažkuris iš susirinkimo dalyvių tarstelėjo, kad ir Šilutės mieste sparčiai mažėja ne tik mokinių, bet ir suaugusių gyventojų. Tad gali atsitikti taip, kad teks uždaryti ir Šilutės rajono savivaldybę, o merą, kaip ir mokinius, pavėžėti į darbą Klaipėdoje...

Viena Pašyšių bendruomenės atstovė dėl mokyklos naikinimo merui palinkėjo, kad jis ramiai nemiegotų...

Traksėdžiuose priminė mero pažadus

Nuo rugsėjo 1-osios turėtų būti reorganizuota ir Traksėdžių pagrindinė mokykla, prijungiant ją prie Šilutės Žibų pradinės mokyklos. Mokykla taptų skyriumi, vykdančiu ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Traksėdžių pagrindinėje mokykloje 2015-2016 mokslo metais mokosi 109 mokiniai, yra 9 klasių komplektai: 4 - pradinių klasių, 5 – pagrindinio ugdymo koncentre. Nesukomplektuota 9-oji klasė. Per ketverius mokslo metus mokykloje mokinių sumažėjo 23,2 proc.

Iš Traksėdžių pagrindinei mokyklai priskirtos teritorijos Šilutės miesto pagrindinėse mokyklose šiais mokslo metais mokosi 20 mokinių. Nutraukus pagrindinio ugdymo programų vykdymą šioje mokykloje, nuo š. m. rugsėjo 1 dienos miesto pagrindinėse mokyklose reikėtų papildomai steigti 1 septintą klasę. Kiti mokiniai tilptų į esančias laisvas vietas. Sumažėtų 4 komplektai.

Traksėdžių mokykloje dirba 24 pedagogai: 7 pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio, 5 pensininkai, 4 mokytojai, kuriems mokykla yra nepagrindinė darbovietė. Penkis dalykus dėsto pedagogai ne specialistai (daugiausia rajone). Bus sprendžiamas klausimas dėl mokinių pavėžėjimo į miesto mokyklas.

Traksėdžiuose apsilankiusiam merui V. Laurinaičiui buvo priminti jo paties prieš metus duoti pažadai, kad ši mokykla tikrai nebus naikinama. Pasirodo, tokie pažadai – nieko verti, nes tada vyko rinkimų į savivaldą agitacija.

Dabar mokytojai stengėsi įtikinti merą, kad vaikų Traksėdžių pagrindinėje mokykloje nemažės, skaičiais bandyta pademonstruoti, po kiek mokinių daugiau artimiausiais metais ateis į mokyklą. Meras suabejojo tokių faktų tikslumu, bet Traksėdžių vyrai davė suprasti, kad jie savo pažadą ištęsės...

Mero pastebėjimai

Meras V. Laurinaitis vieną iš galimybių pasiūlė, kad į atlaisvintas Traksėdžių pagrindinės mokyklos patalpas reikėtų perkelti Rusnės specialiąją mokyklą. „Šilokarčemos“ žurnalistui jis paaiškino, kad Švietimo ir mokslo ministerija nebeskiria tiek lėšų, kiek reikia šiam didžiuliui pastatui Rusnėje išlaikyti.

Dar vienas pastebėjimas, dėl kurio šioje Savivaldybės švietimo tinklo pertvarkoje nepaminėta nė žodžio. Tai – Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyrius, kuriame mokosi tik aštuoni pradinukai. Ar ne pigiau būtų tuos vaikus pavežėti iki Vainuto gimnazijos, nei išlaikyti patalpas, mokėti mokytojams atlyginimą? Meras paaiškino: „Esmė yra tokia, kad panaikinus Bikavėnų skyrių, visi vaikai išvažiuos į Pajūrio gimnaziją, Šilalės rajone. Niekas nevažiuos į Vainutą, iki kurio yra 12, o iki Pajūrio – tik 5 kilometrai. Tada prarastume mokinio krepšelio lėšas. Esame jau susitaikę su tuo, kad tuos mokinius atiduosime Pajūrio gimnazijai, nes jie labai nori ir jiems labai trūksta mokinių. Jie labai domisi, važiuoja pas mokinių tėvus net su dovanomis, juos agituoja, vilioja“.

Tai ar tikrai, mere, būtina tokia mokyklų reforma Šilutės rajone? „Mes nebeužtenkame lėšų, aiškino V. Laurinaitis. – Jau trūksta pusės milijono eurų mokinio krepšelio lėšų. Todėl ieškome varianto – arba visiems mokytojams mažiname koeficientus, arba pertvarkome mokyklų tinklą. Juk pinigų daugiau neatsiras iš niekur. Jau daugelį metų mokinių vis mažėja ir mažėja, o mokyklų patalpos ir mokytojų skaičius išliko tokie patys. Savivaldybė švietimui skiria aplinkos lėšas (mokyklų aptarnavimui – valymui, šildymui, elektrai ir t. t.) – po 1 600 eurų vienam mokiniui. Po 1 000 erų gauname iš Švietimo ir mokslo ministerijos mokinių ugdymui. Tai yra didžiulės sumos“.

Meras pastebėjo, kad mokyklose vienam mokiniui tenka maždaug po 14-15 kv. m ploto. O štai Traksėdžių pagrindinėje mokykloje vienam vaikui – net 36 kv. metrai. Juk tokias patalpas reikia šildyti, ir kiek tai kainuoja? Ar tai normalu? Juk 36 kv. m ploto butuose gyvena šeimos su vaikais, o Traksėdžiuose - vienam vaikui tokia prabanga...