Chroniškas nuovargis: kas tai ir kaip progresuoja?

Žinoma, reikia nepamiršti, kad apie chronišką pervargimą pradėta kalbėti visai neseniai – maksmimum prieš 50 metų. Negi anksčiau niekam to nebuvo? O gal žmonės anksčiau nepuldavo į prostraciją, abuliją, asteniją. Greičiausiai, kad visko pasitaikydavo, ir sąlygų šioms ligoms vystytis taip pat netrūko, tik tada tai dažniausiai buvo gydoma kaip kita liga ar jos sudedamoji dalis.

Mūsų visuomenė šiandien vėl išgyvena mokslo ir technikos renesansą – išrasta daugybė protingų, išmanių ir būtinų prietaisų, kurie peržengia greitumo, elektroninės komunikacijos ir automatizacijos ribas. Ne iš karto, bet pamažu išaugo ir gyvenimo tempas, emocinis ir informacinis krūvis. Pasaulis, rodosi, persisotinęs visokio plauko priemonių, pakeičiančių patį kūrėją tiek fizine, tiek intelektualine prasme. Kažkada buvęs tuo, kuris pats sprendžia ir kuria, šiandien žmogus vis dažniau tampa įkaitu, nebesugebančiu pakeisti savo būsenos. Jei ne tiesiogine, tai bent perkeltine prasme pasaulis mums tampa vis mažiau ir mažiau įdomus: vargina miestų vienodumas su neišsiskiriančia architektūra, panašios veiklos, tas pats per tą patį...

Ar galima įdomiu vadinti socialinio draudiko, pensijų fondo vadybininko, mokesčių inspektoriaus ar notaro kad ir gerai apmokamą darbą? Kažin, bet kiekvienas iš dirbančiųjų panašaus pobūdžio darbą, pasižymintį vienodumu ir stokojantį kūrybiškumo sudedamųjų, anksčiau ar vėliau pradeda skųstis polisindrominiais sutrikimais. Iki tol fiziškai visiškai sveikas buvęs žmogus pradeda jausti silpnumą, sugniužimą, nemotyvuotą irzlumą, nebesugeba ilgai koncentruoti dėmesio, „persijungti“ iš vienos veiklos į kitą. Sutrinka miegas (mieguistumas dieną, būdravimas naktį), menksta atmintis, aktyvumas, darbingumas, krenta nuotaika, vis dažniau atsiranda ciniškų ir nepagarbių minčių. Dar prisideda galvos skausmai ir svaigimas, širdies permušimai, nerimo ir vidinės įtampos jausmai.

Žinoma, priežasčių gali būti daugybė ir skirtingų, tačiau stipriausiai chronišką nuovargį veikia: ilgai besitęsiantis protinis ir psichologinis nuovargis, nusilpęs imunitetas, stresas, netinkama mityba, nemiga, nepalanki psichologinė atmosfera, net – ilgalaikis saulės šviesos trūkumas. Deja, bet 4 iš 5 besiskundžiančiųjų chronišku pervargimu yra maždaug 20–40 m. amžiaus moterys. Įrodyta, kad šių žmonių kraujyje paprastai būna stipriai padidėjęs hormono melatonino, nulemiančio organizmo bioritmą, kiekis.

Besiskundžiančiojo simptomai paprastai nelimpa į vieną logišką sistemą: jų daug, bet jie nesistemiški. Kas nors, negerai pasijutęs, kreipiasi į šeimos gydytoją. Ir šis dažniausiai, besiremdamas atrodytų nesusijusiais simptomais, nustato stereotipinę vegetatyvinės nervų sistemos sutrikimų diagnozę, paskiria kažko simptomams slopinti, tačiau tai nepadeda  visiškai išgydyti ligos priežasčių.

O dauguma žmonių, deja, kaip apsaugos nuo šių jausmų griebiasi alkoholio, narkotikų, ekstremalių pojūčių, arba, dar blogiau – įninka į depresiją. Ir visa tai, apie ką kalbėjome, iš tiesų yra tam tikras psichologinio imunodeficito sindromas, atsirandantis dėl chroniško pervargimo.

Besiaiškindami, kas jiems yra, pacientai dažnai priversti atlikti daugybę (ir dažniausiai – visiškai nebūtinų) tyrimų, analizių, pereina per galybę skirtingų gydytojų kabinetų, tačiau dažniausiai taip ir lieka prie spėjimų. Žmogų išgydyti labai sunku, jei nenustatomi pirminiai negalavimai.

Kaip elgtis?

Jei apsilankėte pas 3–4 specialistus ir dešimtys tyrimų taip nieko ir neparodė, geriausia, matyt, esant aukščiau išvardytiems požymiams, pabandyti kreiptis į psichoterapeutą. Ne į psichologą ir ne į psichiatrą, o į psichoterapeutą. Jis gali padėti atrasti šių negalavimų pirmines priežastis ir padėti jas gydyti.

Ką galite padaryti patys?

Pasistenkite optimaliai susiplanuoti savo laiką. Jei nieko nespėjate padaryti, galima pabandyti atsikelti anksčiau. Mokykitės pasiskirstyti užduotis ne tik darbe, bet ir namuose.

Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Įrodyta, kad bent 30 minučių aktyviai fizinei veiklai skiriantys žmonės mažiau skundžiasi pervargimu. Pasirinkite jums tinkamiausią laiką (nebūtinai ryte) fiziniams pratimams. Galbūt tai bus greitas pasivaikščiojimas, mankšta ar pan.

Miegas. Jis taip pat labai svarbus. Daugumai žmonių, kad normaliai išsimiegotų, reikalingas 6–8 val. miegas. Jei turite jėgų ir nori dirbti, vadinasi, jūs išsimiegojote gerai. Paaugliams labai naudinga būtų pamiegoti ir dieną. Kita vertus, dienos miego reikėtų vengti, jeigu paskui dėl to sunkiai sekasi užmigti vakare.

Meskite rūkyti. Rūkymas sutrikdo deguonies patekimą į organizmą. Minimaliai vartokite kofeino. Dar blogiau su alkoholiu – jis veikia kaip depresantas, sukeliantis vien nuovargį ir nesuteikiantis papildomų jėgų.

Atsižvelkite į tai, kaip jūsų organizmą veikia skirtingas maistas: vieniems žmonėms geriau dirbti sekasi lengvai užkandus, o kitiems – gerai pavalgius.

Dirbdami darykite pertraukėles.

Bent kartais paatostogaukite arba bent jau išjunkite savo telefoną, kompiuterį, internetą. Televizorius taip pat, deja, nepadeda. Jei jūs žiūrite TV tik tam, kad atsipalaiduotumėte, tai anksčiau ar vėliau pastebėsite, kad tapote itin lėtas ir vangus. Skaitymas ir pasivaikščiojimas žymiai tinkamesni atsipalaidavimo būdai. Atraskite tai, kas jus ramina: gal tai bus muzika arba malda, arba arbata... Tiesa yra tokia, kad šiandien turime mokytis, kaip atsipalaiduoti ir susitvarkyti su patiriamu stresu. Chroniško nuovargio gydymas yra kompleksiškas ir ilgai trunkantis procesas.