Poliomielitas mums nebegresia? Tik jei ir toliau išliksime budrūs

Nors daugelis šalių yra išsilaisvinusios nuo šios ligos, visgi kai kur ja dar sergama iki šiol. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, poliomielito atvejai 2015 m. buvo užregistruoti Ukrainoje, Afganistane, Pakistane ir kitose šalyse, nes šiose šalyse skiepijimo nuo poliomielito apimtys itin žemos. PSO perspėja – kol pasaulyje yra nors vienas poliomielitu užsikrėtęs žmogus, visos šalys turėtų būti budrios, nes išlieka įvežtinio poliomielito rizika.

Kas būdinga šiai ligai?

Poliomielitas labai užkrečiama virusinė liga, kuria užsikrečiama vartojant užkrėstą vandenį, maistą. Nuo poliomielitu sergančio žmogaus virusas patenka į aplinką (su išmatomis per nuotėkas į vandenį), kurioje jis išlieka gyvybingas net iki kelių mėnesių. Ypač pavojingi besimptomėmis  ligos formomis sergantys asmenys, kadangi jie nežinodami, kad serga, gali užkrėsti visus asmenis, su kuriais kontaktuoja, ypač kai yra nepakankamos higieninės sąlygos. Imlumas poliomielitui yra visuotinas.

Liga gali pasireikšti įvairiai. 95 procentams užsikrėtusiųjų nejaučia jokių ligos simptomų, tačiau, kaip minėta, ši būklė pavojinga aplinkiniams, nes ligonis platina virusą. 4-8 procentai užsikrėtusių poliomielitu žmonių serga lengva ligos forma, primenančia gripą ar žarnyno infekciją, kuriai būdingas karščiavimas, ryklės perštėjimas, pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Pasveikstama per savaitę, nervų sistema nepažeidžiama. 3 procentais atvejų poliomielito virusas patenka į centrinę nervų sistemą ir sukelia paralyžinį poliomielitą.

Poliomielito viruso antivirusiniai vaistai neveikia. Gydymas yra simptominis, skiriami vaistai nuo skausmo, karščiavimo, taikoma mechaninė plaučių ventiliacija, fizioterapijos procedūros, siekiant išvengti raumenų sunykimo ir paralyžiaus.

Kaip išvengti poliomielito?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje paskutinis šios ligos atvejis užregistruotas 1972 metais. Visgi nereikia pamišti, kad išlieka įvežtinių poliomielito atvejų rizika.

Kadangi, kaip minėta, gydymo nuo poliomielito nėra, vienintelė efektyvi apsaugos nuo šios ligos priemonė yra skiepai. Vakcinoje nėra gyvo viruso, todėl ji negali sukelti ligos. Po skiepijimo gali atsirasti nedidelis paraudimas, patinimas, bet didesnių šalutinių reakcijų nėra užregistruota.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvoje nuo poliomielito skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių bei 6 – 7 metų amžiaus vaikai. Penkios šios vakcinos dozės reikalingos tam, kad susidarytų pakankamas imunitetas ir vaikai nesusirgtų poliomielitu, jei susitiktų su virusu.

Norint ir toliau išlaikyti Lietuvą laisvą nuo poliomielito sukėlėjo bei pasiekti, kad šalyje poliomielitas neplistų, svarbu išlaikyti dideles skiepijimo apimtis. Rekomenduojama, kad nuo poliomielito būtų paskiepyta ne mažiau kaip 90 proc. vaikų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniuje  2015 m. nuo poliomielito buvo paskiepyta daugiau vaikų nei 2014 m., ir beveik pasiekta rekomenduojama skiepijimo apimtis – 89,7 proc. (2014 m. buvo paskiepyta 87,8 proc.).  

Be to, labai svarbu užtikrinti asmenų, atvykstančių iš endeminių šalių, bei mūsų gyventojų, vykstančių į endemines teritorijas, skiepijimą. Kai kuriose šalyse, kuriose poliomielito virusas sunaikintas, reikalaujama, kad keliautojai, atvykstantys iš endeminių šalių, būtų pasiskiepiję nuo poliomielito. Todėl patariama turėti tarptautinį skiepijimų sertifikatą, kuriame būtų įrašas apie atliktą poliomielito skiepą.