Medicinos profesorė: „Būtina kalbėti apie gimdos kaklelio vėžį“

„Turime daug patirties iš praeities, kai lytiškai plintančios ligos buvo gydomos uždaruose stacionaruose, o lytinių partnerių ieškodavo policija. Tokios radikalios priemonės nepadėjo mažinti lytiškai plintančių infekcijų. Neabejoju, kad tik visuomenės, o ypač jaunimo švietimas, dorinis ugdymas, mokslu grįstos tiesos skleidimas gali mūsų visuomenę padaryti sveikesne“ – įsitikinusi prof. R. Nadišauskienė.

Visoje Europoje minint gimdos kaklelio vėžio prevencinę savaitę, kai kurie žinomi žmonės savo socialinių tinklų paskyrose įrodinėjo, kad gimdos kaklelio vėžiu susergama iš pasileidimo, o po kelių dienų dar pridūrė, kad padarė klaidą, jog savo dukrą prieš dešimtmetį paskiepijo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris dažnai ir sukelia gimdos kaklelio vėžį.

LSMU medicinos studentės bandė paaiškinti medicinines priežastis, dėl kurių moterys suserga gimdos kaklelio vėžiu, ir įrodinėjo, kad vakcina yra efektyvus ginklas kovojant su šia liga, tačiau šis jų žingsnis buvo palaikytas farmacinių kompanijų veiksmu, atliktų būsimų medikių rankomis.

Pasak prof. R.Nadišauskienės, Lietuvoje daug daugiau moterų nei kitose civilizuotose šalyse serga gimdos kaklelio vėžiu ir miršta nuo šios ligos tik dėl to, kad yra neįpratusios reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti tyrimus, leidžiančius aptikti net ne vėžį, o pakitimus, kurie jį gali sukelti.

Daugelyje civilizuotų šalių moterims lankytis pas ginekologą yra taip pat įprasta kaip daugeliui mūsų pas odontologą, todėl tose šalyse ir nematome tokių didelių tragedijų, kurias sukelia gimdos kaklelio vėžys, kokias įprastai matome Lietuvoje.

„Sveikatos higienos įpročiai pas mūsų moteris dar nėra susiformavę, raginčiau jas kuo greičiau tai padaryti ir savo dukras to išmokyti. Jauniems žmonėms kartais atrodo, kad ligos ir nelaimės juos aplenks, o jei galima nuo jų apsisaugoti – reikia tai padaryti.

Gimdos kaklelio vėžys yra liga, kurią medicina yra įveikusi ir nuo kurios galime apsisaugoti, tačiau moterys turi žinoti, kaip tai padaryti. Jei visuomenė nebus šviečiama, tai ir toliau pirmausime statistinėse lentelėse, kuriose būti lyderiais nėra jokia garbė. Dėl šios priežasties nenorėti kalbėti apie gimdos kaklelio vėžį (tarsi tai būtų kokia nors stigma), kaip buvo teigiama socialiniame tinklalapyje, negalima“, – įsitikinusi prof. R. Nadišauskienė.

Turime pripažinti, kad farmacijos pramonė padarė daug, kad pasaulyje išnyktų ar būtų sustabdytos kai kurios baisios ligos, pavyzdžiui, raupai.

Tikimybė, kad ateityje sumažės ir sergamumas gimdos kaklelio vėžiu taip pat yra. Pasak profesorės, tokia galimybė atsirado visai neseniai ir, deja, Lietuvoje yra labai mažai apie tai kalbama. Didžiausiuose pasauliniuose ginekologų forumuose ir kongresuose apie vakcinos nuo ŽPV naudą niekas nebediskutuoja, nes tai jau yra įrodytas faktas.

Vokietis Haroldas zur Hausenas prieš aštuonerius metus buvo apdovanotas Nobelio premija už tai, kad susiejo ŽPV su gimdos kaklelio vėžiu. Dabar, XXI amžiuje, išsivysčiusios šalys galvoja, kaip padaryti, kad kuo daugiau mergaičių ir moterų galėtų būti paskiepytos šia vakcina, kuri, deja, yra brangi ir ne visos ją išgali nusipirkti pačios.

Kai kuriose šalyse šia vakcina skiepijami ir berniukai. Gera žinia ta, kad jau yra mokslo įrodyta, jog taisyklingai skiepijant mergaites iki lytinio gyvenimo pražios pakanka dviejų vakcinos dozių. Kita gera žinia – ne tik JAV centrinė ligų kontrolės agentūra, bet ir Europos atitinkama institucija praėjusiais metais jau užregistravo devynvalentę vakciną (tai yra vakcina nuo 9 ŽPV viruso tipų), kurios jau laukiama ir Lietuvoje.

„Neteko girdėti, kad kurioje nors išsivysčiusioje Europos šalyje kas nors neleistų skiepyti savo dukrų vakcina, apsaugančia nuo gimdos kaklelio vėžio. Pavyzdžiui, ruošiant dokumentus metams mokytis JAV mokykloje būtinai reikalaujama pristatyti pažymą apie mergaitės paskiepijimą vakcina prieš ŽPV.

Žinoma, yra žmonių, nusistačiusių prieš vakcinas, tačiau toks jų požiūris moksliškai nėra pagrįstas. Visada galvoju, kad jei tvirtini kitaip, tai reikia turėti svarių argumentų, o ne tik tikėjimą. Mane įtikina žinomiausių pasaulio mokslininkų darbai ir įrodymai, kurie neatsirado vakar ir jų siekiama labai kruopščiai ir atsakingai, atliekant šimtatūkstantinius tyrimus.

Mane taip pat įtikina labai aiški mokslu pagrįsta Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija (PSO), JAV Ligų kontrolės centras, Amerikos akušerių ir ginekologų draugija, Europos komisija ir t.t – kalba prof. R. Nadišauskienė. – Lietuvoje itin daug kalbama apie farmacinių kompanijų interesus ir tai gerai, nes šioje srityje tikrai reikia daugiau skaidrumo ir viešumo, o svarbiausia – legalios galimybės gydytojams nuolat kelti kvalifikaciją, būti matomiems svetur, pateikti savo tyrimų rezultatus, naujas idėjas, dalyvauti Europos ir pasaulio profesinių organizacijų valdybose, reprezentuoti Lietuvą.

Kol kas Lietuvoje nėra tokių ar bent panašių galimybių, kokias turi Vakarų ar Šiaurės Europos šalių gydytojai, todėl ir kyla nepasitikėjimas, netikrumas“.

Medikė viliasi, kad ir ši sritis neužilgo bus tinkamai reglamentuota. „O kalbant konkrečiai apie vakcinas, tai jau būtų ypatinga sąmokslo teorija, kad farmacinės kompanijos gali turėti tiek daug įtakos PSO, labiausiai išsivysčiusių šalių profesinėms draugijoms, Europos komisijai, žymiems šios srities pasaulio mokslininkams“, – sakė prof. R.Nadišauskienė.

Gydytoja neslepia, kad per savo darbo praktiką yra mačiusi itin skaudžių atvejų, kurių buvo galima išvengti, jei moteris laiku būtų buvusi paskiepyta ir reguliariai lankiusi pas ginekologą bei atlikusi tyrimus.

„Sunku matyti, kai nėščia moteris sužino, kad serga gimdos kaklelio vėžiu. Vienais metais man teko susidurti su 8 moterimis, kurioms buvo atlikti cezario pjūviai, o po to pašalinta gimda, kai kurių vėliau dar laukė spindulinis gydymas ir chemoterapija. Sunku matyti moteris, kurios siekia krūtimi maitinti savo kūdikius, kai pačios sunkiai serga.

Tai labai baisu ir tuomet tie visi argumentai ir kaltinimai, kad tavęs prašė kokia farmacinė kompanija, netenka prasmės, todėl ir sakau: „stengiausi ir stengsiuosi, kad mokslo žinios būtų pasiekiamos plačiajai visuomenei, kad didėtų Lietuvos visuomenės sveikatos raštingumas“, – sakė prof. R.Nadišauskienė.