Darbdaviai darbo sutarčių punktais terorizuoja net valytojas

Įsivaizduokite, kaip nustemba biurą valanti darbuotoja, kai specialiu darbo sutarties punktu nurodoma, kad nutraukus darbo santykius su darbdaviu jai metus draudžiama dirbti šį darbą. Ar valytoja namie gali plauti grindis?

„Patobulinta“ sutartis – ir pardavėjai

„Konkurencijos draudimas trunka visą šios darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir dvylika mėnesių po darbo sutarties pasibaigimo“, – tokį punktą sutartyje neseniai rado ir vienoje kepyklėlėje įsidarbinusi Violeta (redakcijai moters vardas ir pavardė žinomi. – Red.).

Pašnekovė tikino, kad ją nustebino įmonės savininko paaiškinimas, jog šis punktas apima ne tik darbą kitose tokio pobūdžio įstaigose, bet ir galimybes kurti savo kepinių verslą. Tiesa, apie jokią kompensaciją už tokią pertrauką moters darbo sutartyje darbdavys net neužsimena.

Teisininkai tokį darbdavių elgesį vadina paranojišku ar tiesiog neišmanymu, o darbdaviai pripažįsta, kad tai puikus būdas ugdyti darbuotojų lojalumą įmonei.

Už nekonkuravimą darbdavys turi mokėti

Teisininkė Rita Vestertė tikino, kad neretai darbdaviai nesivargina redaguoti darbo sutarčių ir tokią pat gali duoti pasirašyti ir padalinio vadovui, ir įmonėje dirbančiam santechnikui: „Būna, kad vos ne visi įmonės darbuotojai įdarbinami naudojantis tuo pačiu sutarties šablonu. Besikreipiantiems žmonėms visuomet aiškiname, kad už nekonkuravimo susitarimą darbdavys turi būti pasiruošęs mokėti.

Tarkime, kad pardavėja sužino kokius nors duomenis apie apyvartą ar produktų paklausą, o darbdavys nori apsisaugoti. Kad ši informacija nebūtų paskleista ar naudojama, jis turi mokėti vidutinį darbo užmokestį visą nekonkuravimo laikotarpį – nuo sutarties sudarymo iki jos pabaigos laikotarpio.“

Anot R.Vestertės, Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išsakęs aiškią pozicija, kad jeigu nekonkuravimo mokestis darbuotojui nėra mokamas, tokiu atveju ribojimų būti negali.

„Paprastiems darbuotojams – tai perteklinis reikalavimas. Minėtu valytojos atveju moteris negavo jokio atlygimo, bet klausimas buvo išspręstas be teismo – pakako darbdaviui paaiškinti, ką iš tiesų įstatymiškai reiškia šis punktas. Jei darbo sutartis darbdaviams rengia teisininkai, jie paprastai paaiškina, ką toks sutarties punktas juos įpareigoja daryti“, – kalbėjo teisininkė.

Darbuotojai bijo baudų

Anot R.Vestertės, dažnai darbdaviai nekonkuravimą painioja su konfidencialumu. „Dažnai tai pateikiama kaip susijusios sąvokos, tad ir reikalavimai panašūs. Jei į sutartį dėl nekonkuravimo nėra įtraukta punkto apie kompensaciją darbuotojui, sutartis yra niekinė. Kartą rengdama darbo sutartį dėl to įspėjau darbdavį, bet jis atsakė, kad jam tai nesvarbu, nes minėtas punktas skirtas darbuotojams įbauginti, kad jie nelakstytų po konkurentų įmones.“

Anot pašnekovės, dažnai sutartyse prie šių punktų surašomos didelės pinigų sumos, o darbuotojas, gerai nežinodamas, kad yra „nekonkuravimas“ ir „konfidencialumas“, pasimeta tarp šių sąvokų ir baiminasi keisti darbo vietą ar net taikosi prie darbdavio primestų sąlygų – nors nekonkuravimo užmokesčio mokėjimas yra darbdavio prievolė.

R.Vestertės teigimu, dažnai nekonkuravimo mokestį specialistams moka ir valstybės įmonės: „Nekonkuravimo mokestis paprastai būna vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Darbdavys, nusprendęs, kad jis jau nebenori mokėti to užmokesčio, siunčia sutarties nutraukimo protokolą, tad jis nustoja mokėti šį užmokestį, o darbuotojas jau neprivalo laikytis numatytų sąlygų.“

Veikia kaip drausminimo priemonė

Advokatų bendrijos „Adlex“ advokato padėjėja Laura Stankevičiūtė, kalbėdama apie darbo sutarčių specifiką, pabrėžė, kad kartais darbdavių požiūris į nekonkuravimo sutartis būna neadekvatus: „Kartais galimybė nedirbti konkretaus darbo atrodo sunkiai įmanoma, kaip ir jūsų minimas valytojos atvejis. Kartais į kitų pareigybių darbo sutartis įtraukiamas minėtas reikalavimas, bet atlygis už tai numatomas tik formalus arba įrašoma, kad „nekonkuravimo atlyginimas įtraukiamas į mėnesinį darbo užmokestį ir mokamas su pareiginiu atlyginimu“.

Anot pašnekovės, nors darbdaviai aiškiai suvokia, kad tokia sutartis teisiškai negaliojanti, punktą apie nekonkuravimą jie linkę palikti ir teigia, kad tai darbuotoją veikia morališkai. „Manoma, kad taip darbuotojas atsakingiau žiūri į darbą ir darbdavį bei savo galimybes ateityje dirbti kur nors kitur“, – kalbėjo teisininkė.

Anot L.Stankevičiūtės, naujausios tendencijos rodo, kad darbdaviai darbo santykius nori kuo išsamiau aprašyti darbo sutartyje – šie aprašai apima ne tik įmonės vertybes ar lojalumą, bet ir ypač pabrėžiamas konfidencialumas.

„Konfidencialumo sąlygos dažnai apima visą darbo veiklą – nurodoma, kad žmogus nieko apie savo darbą negali atskleisti. Dažnai į sutartį įrašoma, kad elektroninis paštas yra darbdavio turtas ir negali būti naudojamas asmeniniais tikslais, o pašto dėžutės turinys taip pat priklauso darbdaviui ir pan. Daug panašių įvairių smulkmenų darbdaviai įrašo į darbo sutartis, kad parodytų, kas duoda instrukcijas ir kas nustato tvarką, tad standartinė Vyriausybės patvirtinta darbo sutarties forma darbdaviams retai kada tinka“, – kalbėjo teisininkė.

L.Stankevičiūtės teigimu, dėl visų darbo sutartyje esamų punktų darbuotojai gali bandyti derėtis su darbdaviu.