Ūkininkams trūko kantrybė – raštu kreipėsi į Seimą ir ministeriją
LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas paprašė Seimo nario Artūro Skardžiaus ir žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio pasirašyti, kad jie tikrai gavo tą raštą.
Šilutės seniūnijos salė buvo pilna pamario krašto ūkininkų vasario 12-ąją, kai čia lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius ir žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis. Kalbėta apie pačias skaudžiausias nūdienos ūkininkų problemas, svečiams iš sostinės įteiktas Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus kreipimasis. Netikėta ir įdomu, kad LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas paprašė Seimo nario ir viceministro pasirašyti, kad jie tikrai gavo tą raštą. Ir, aišku, tai buvo garantija, jog to kreipimosi jie nenumes į stalčių, vienaip ar kitaip privalės spręsti žemdirbių prašymus ir pateikti jiems konkretų atsakymą.
Dėl nepalankaus ūkininkavimo statuso
Kreipimesi rašoma, kad Šilutės rajonas - nepalankus ūkininkauti, tačiau priėmus sprendimą dėl išmokų sumažinimo, ūkininkų padėtis žymiai pablogės. Šis kraštas yra priskiriamas prie nepalankių ūkininkauti vietovių. Čia pavasariais pievos užliejamos potvynio vandens, laikosi drėgmė, dėl užsitęsusio pavasarinio potvynio užmirksta dirbami laukai, tad ir žemės ūkio darbai prasideda vėliau.
„Geografinė padėtis lemia, kad mūsų rajonas yra jūrinio klimato zonoje, dirvožemiai rajone yra smėlingi. Šilutės rajone žemės naudingumo koeficientas yra mažesnis negu Lietuvos vidurkis, žemės įdirbimui reikalingi didesni kapitaliniai įdėjimai, - primenama minėtajame rašte. - Sprendimo sumažinti išmokas pasekmės skaudžiai atsilieptų ūkininkų finansinei padėčiai, jų konkurencingumui Europoje. Ūkininkams mokamos išmokos niekada nebuvo pasiekusios Europos Sąjungos ūkininkams skiriamų išmokų vidurkio. Dar prasidėjusio Rusijos embargo pasekmės ūkininkams, kurios nebuvo kompensuotos, sumažėjusios pajamos už parduodamą žemės ūkio produkciją. Ūkininkų negautos pajamos tiesiogiai atsilieps ir rajone veikiančioms įmonėms, kurios prekiauja trąšomis, žemės ūkio technika, tiekia dalis žemės ūkio technikai, vykdo žemės įdirbimo darbus“.
Visas šis triukšmas kyla dėl paprasto dalyko. Kadangi Žemės ūkio ministerijos projekte numatyta sumažinti ir panaikinti nepalankių ūkininkauti žemių statusą bei taip sumažinti išmokas ūkininkams, mažinant ir anksčiau šį statusą turėjusias žemes kituose rajonuose. Šilutiškių manymu, tai labai atsilieps ūkininkams, norintiems dalyvauti programose, nes skirstant paramą nebebus skiriami papildomi balai. Tad ūkininkų konkurencingumo sąlygos taps nevienodos ir situacija žemės ūkio sektoriuje vėl pablogės.
„Be to, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad žemėlapiai, pateikti tvirtinimui, nebuvo nei derinti, nei aptarti su ūkininkais, nebuvo diskutuojama, kokią žalą tai padarys ir atneš pasekmes žemės ūkio sektoriui. Mokesčiai yra mokami nuo gaunamų pajamų ir turėtų būti išlaikoma tam tikra protinga ir konkurencinga proporcija, tačiau šiomis dienomis yra tik nepagrįstai didinamos valstybinio ir savivaldos sektoriaus išlaidos, plečiamas valdininkų ratas“, – piktinasi rajono ūkininkai.
Seimo narys linkėjo geros diskusijos
Seimo narys A. Skardžius pakvietė ūkininkus pateikti žemės ūkio viceministrui A. Ežerskiui klausimų tikėdamasis, kad juos, net skaudžius, visada galima išspręsti ramioje atmosferoje.
„O jeigu ne į visus klausimus galėsime atsakyti dabar, tai arba raštu atsakysime, arba galėtume inicijuoti teisės aktų pakeitimus arba priimti kitokius sprendimus, liečiančius žemės ūkio ministrės potvarkius ar kitų tarnybų sprendimus, - kalbėjo Seimo narys. – Svarbiausia, kad rastume bendrą poziciją ir atsilieptume į jūsų lūkesčius. Linkiu visiems geros diskusijos ir produktyvių sprendimų“.
Viceministras atsakė į daugybę klausimų
Žemės ūkio viceministras A. Ežerskis pasidžiaugė, kad tiek daug ūkininkų atėjo į susitikimą, nes, pasak ko, ir žemės ūkyje kylančių problemų taip pat yra daug. Viceministro manymu, toks gausus ūkininkų dalyvavimas tikriausiai reiškia tai, kad žemdirbiai dar turi lūkesčių ir nepraradę vilties, jog kažkas gali gerėti. Ir kad visą laiką taip, kaip yra dabar, nebus.
„Lūkesčiai miršta paskutiniai, - kalbėjo A. Ežerskis. – Tikrai šiandien atvažiavęs iš ministerijos negalėčiau dėl ko nors paguosti, tikrai yra sunkoka. Visus daiktus reikėtų vadinti tikraisiais vardais, sakyti taip, kaip yra, ir ieškoti sprendimų būdų. Lietuvos Vakarų regiono, kur plėtojama gyvulininkystė, ūkininkams, drįstu sakyti, yra tikrai katastrofiška padėtis. Procesai jau yra pajudėję – mažėja galvijų bandos, o tai yra tikrai liūdna. Juk gyvulininkystės sektorius sukuriamas ne per metus ir ne per dvejus, o per dešimtmečius, todėl tai, ką jau praradome, bus ir šio krašto žmonėms, ir valstybei dideli praradimai“.
Paskui viceministras ūkininkams atsakė į daugybę pačių įvairiausių klausimų. Susitikimas su valdžios atstovais užtruko daugiau nei dvi valandas.