Ar kitais metais turėsime didesnius atlyginimus?

Jie pamiršta, kad šalies vidurkio statistika, pavyzdžiui, vidutinis įmonės pelningumas, yra suskaičiuojamas įtraukiant ir pelningas, ir nuostolingas įmones. Tiek bankas, tiek banko patalpas valanti įmonė patenka į tą pačią statistiką. Jei Bilas Geitsas (turtas apie 60 mlrd. dolerių) įlipa į liftą, kuriame stovi dar 9 žmonės, tai vidutinis lifto keleivio turtas tampa 6 mrld. Bet visus lifte apmokestinus vienkartiniu milijardo mokesčiu, devyni iš karto bankrutuotų.

Ne visos Lietuvos įmonės yra didelės ir pelningos. Smulkus ir vidutinis verslas ar įmonės, kur dirba daug mažesnės kvalifikacijos darbuotojų, dažnai negali mokėti daugiau nei MMA. Tačiau jie yra maži, dažnai veikia ne Vilniuje, tad jų girdėti ir nenorima?

2014 vasarą LLRI atliko 181 Lietuvos įmonių apklausą, tarp kurių didžioji dalis buvo mažos ir vidutinės įmonės. Kaip įmones paveikė MMA kėlimas ir kaip jas paveiktų tolimesnis MMA didinimas?

Pirma, ankstesni MMA kėlimai neigiamai paveikė net apie trečdalį įmonių. Be to MMA kėlimas neigiamai paveikė net ir vidutines – po kelis šimtus žmonių įdarbinančias, gamyba užsiimančias ir ne pirmus metus veikiančias įmones.

Antra, MMA kėlimas stipriai paveikė įmones, esančias prastesnėje finansinėje situacijoje. Paprastai tariant, jei įmonė moka mažą atlyginimą, nes trūksta pinigų, tai MMA kėlimas gali tapti išgyvenimo klausimu. Ką tokioms įmonėms gali patarti iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomi MMA kėlėjai? Nieko. Išskyrus niekinančius pasisakymus, kad įmonės, nesugebančios mokėti staigiai ir politiškai pakelto MMA, turi bankrutuoti.

Kadangi ilgais metais kurto verslo žmonės nenori lengva ranka sugriauti – tenka imtis kitų priemonių. Neretai – savotiško įmonės kanibalizmo. Dėl 2012 ir 2013 metų MMA kėlimo maždaug trečdalis apklaustų įmonių atsisakė plėtros planų. Kitos mažino darbo užmokesčio sąnaudas – atleido dalį darbuotojų arba vietoj pilno etato įdarbino nepilnu.

Vėlgi, tikrąsias MMA didinimo pasekmes maskuoja neblogas bendras ekonominis augimas ir „vidurkių“ problema. Tikėtina, kad sėkmingai veikiančių įmonių plėtra (kurių MMA didinimas neveikia, nes jos ir taip moka daugiau nei MMA) statistikoje užgožia mažiau sėkmingai veikiančių įmonių atleidimus, vykstančius būtent dėl MMA didinimo.

Žinoma, dėl 100 ar 35 litų MMA kėlimo ekonomikos katastrofos neįvyks. Bet jei truputis nuodų nenužudo, tai dar nereiškia, kad nuodai yra nenuodingi. MMA kėlime jau nebėra ekonominės logikos, tik – politinė. Dalis politikų MMA didinimą yra identifikavę kaip vienintelį savo išskirtinį bruožą ir planuoja ant to arkliuko joti tol, kol „minimali alga pasieks vidutinę“. Nors jau dabar pagal MMA ir vidutinės algos santykį esame beveik pirmieji Europos Sąjungoje. Pagal naujausius Eurostat duomenis, 2013 metais Lietuvoje MMA siekė apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tik vienoje iš ES šalių – Slovėnijoje – MMA sudaro apie 51 proc. vidutinio darbo užmokesčio, visose kitose šalyse santykis yra gerokai mažesnis.Tai rodo, kaip neproporcingai šalies ekonominei situacijai jau dabar yra padidinta MMA.

Noras, kad žmonės uždirbtų daugiau – puikus ir sveikintinas. Bet MMA didinimas yra netinkama ir net žalinga priemonė. Svarbiausia, tam yra net labai greitų alternatyvų. Viena – neapmokestinti MMA pajamų mokesčiu. Žmogui „į rankas“ liks apie 70 litų daugiau, bet išvengsime atleidimų, dirbtinio etatų mažinimo ir panašiai.

Kita – jei valdžia labai nori didinti atlyginimus viešajame sektoriuje, jiems tereikia pakeisti koeficientą nutarime ar perrašyti įstatymą. Juk kai neseniai buvo didinami Seimo narių ir kitų daug uždirbančių viešajame sektoriuje atlyginimai, MMA keisti nereikėjo. Užteko kelių skaičiukų pakeitimo įstatyme.