Bendruomenės laimėjo – mokyklų naikinimo kol kas nebus

„Šilokarčemoje“ jau ne kartą rašėme, kad nuo 2016 metų rugsėjo 1-osios rajono politikai ruošėsi reorganizuoti Pašyšių, Gardamo ir Traksėdžių pagrindines mokyklas, prijungiant jas prie kitų mokyklų. Reorganizuotose mokyklose būtų vykdomos tik priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos. Reorganizuodama mokyklas Savivaldybės administracija siekia sumažinti tuščias mokymosi vietas ir racionaliai panaudoti sutaupytas lėšas ugdymo sąlygoms gerinti. Padidėjęs mokyklų pastatų ir komplektų užpildymas mažintų vieno mokinio mokymo išlaidas. Sumažės skiriamų savarankiškų lėšų aptarnaujančio personalo darbo užmokesčiui, pastatų išlaikymui (šildymas, vanduo, elektra ir kt.).

Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje sprendimas dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo turėjo būti svarstomas pirmiausia. Bet meras V. Laurinaitis pareiškė, kad šis klausimas išbraukiamas iš posėdžio darbotvarkės. Tarybos narys, opozicijos atstovas Zigmantas Jaunius pasidomėjo, kokie yra tokio sumanymo motyvai. Meras paaiškino, kad buvo gauta daug pasiūlymų, opozicija siūlė kažkaip kitaip klases užpildyti, visa tai sukėlė didelį rezonansą.

V. Laurinaitis pasiūlė sudaryti iš frakcijų atstovų darbo grupę, kuri pasiūlytų, kaip geriau pasielgti su mokinio krepšelio lėšomis ir galbūt nereikėtų tos mokyklų pertvarkos. Minėtoje darbo grupėje siūlyta dalyvauti ir pedagogų atstovams.

Dar meras paaiškino, kad iš Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad neva iki kovo 1-osios reikia patvirtinti šitą rajono ugdymo įstaigų pertvarkymo planą. Bet susisiekus su ministre paaiškėjo, jog tai galima padaryti iki balandžio 1 dienos...

Tarybos narys Jonas Jatautas replikavo, kad reorganizuojant mokyklų tinklą demokratijos sąlygomis toks metodas negali būti naudojamas. Pasak jo, finansų faktorius turi būti paskutinėje vietoje, o vienos bendruomenės gerovė negali paminti kitos bendruomenės gerovės. Meras pastebėjo, kad tikrai reikia suderinti visų bendruomenių pozicijas.

Tarybos narys Steponas Kazlauskas tarsi pasišaipydamas pasakė: „Pažiūrėsime, ką didesnioji pedagogų dalis pasakys, kai iš jų bus atimta dalis mokinio krepšelio“. Z. Jaunius jam pritarė: „Mums pritrūksta diskusijų ir sveiko proto“.

Už tai, kad sprendimo projektas šį kartą nebūtų svarstomas, balsavo visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai.

Mero vizitas į Šilutės pirmąją gimnaziją

Supažindiname, apie ką meras V. Laurinaitis kalbėjosi viename iš paskutiniųjų susitikimų su pedagogais. Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojams meras, kaip ir kitose aplankytose mokyklose, aiškino tą patį – yra du problemos, kad trūksta mokinio krepšelio lėšų ir Savivaldybė dėl to jau turi ne vieno šimto tūkstančio eurų įsiskolinimą, sprendimo būdai. Arba uždaryti tas tris mokyklas, arba visų rajono ugdymo įstaigų pedagogams atlyginimus mokėti pagal mažiausią klasifikacinį tarifą. Pastarajam būdui, aišku, nenori pritarti neuždaromų mokyklų mokytojai, kurių yra nepalyginamai daugiau.

„Mokinio krepšelio naudojimo metodika nebeatitinka naujų reikalavimų, jis žlugdo mokyklas“, - piktinosi vienas gimnazijos mokytojas.

„Mūsų tikslas – sumažinti rajono mokyklų tinklą, kad mokytojams būtų galima mokėti ir už papildomus darbus“, - džiugino meras.

Kitas mokytojas teigė, kad švietimas Šilutės rajone yra tarsi šašas. Jo kolega pareiškė: „Švietimas – tai pusė Savivaldybės biudžeto, ir tai yra labai rimta“.

„Pirmiausia reikėtų pradėti nuo viršūnių, nuo Savivaldybės biurokratijos išlaidavimo“, - piktinosi viena mokytoja. O meras atsakė, kad nė vienas euras Savivaldybės tarnautojų išlaikymui nėra paimtas iš mokinio krepšelio lėšų kitoms reikmėms.

Dar V. Laurinaitis aiškino, kad pastaraisiais metais merai Šilutėje vis keitėsi – nespėdavo nė kojų sušilti, todėl jiems mažiausiai rūpėjo švietimo reikalai. „Kai aš tapau meru, pradėjome tvarką daryti nuo vaikų darželių, paskui vykome į mokyklas, - gyrėsi V. Laurinaitis. – Žiūrime Vilkyčių pagrindinės mokyklos sporto salėje dega tik dvi apšvietimo lempos, vaikai apsiniaukusią dieną net nemato kaip kamuolį į krepšį įmesti. Mokytojai sakė – prašėme, skundėmės dėl to, bet niekas jokio dėmesio į mūsų prašymą nekreipė“.

Pokalbiui baigiantis abi pusės sutarė, kad švietimas yra nacionalinio masto problema. O kadangi šalies merai yra nacionalinio masto politikai, tai jie ir turėtų visokiais būdais kovoti, kad Lietuva neišvažinėtų, kaimai neišnyktų. Šalyje jau daugelį metų sėkmingai veikia Lietuvos savivaldybių asociacija – galinga jėga, galinti padėti spręsti ir švietimo problemas. Susitikimo metu išreikšta viltis, kad ne mokytojai, o savivaldybių merai turėtų važiuoti į Vilnių ir piketuoti prie Vyriausybės rūmų.