„Aš savo darbu turiu būti gera žmonėms“

V. Sirtautienė seniūnijoje pradėjo dirbti nuo jos įsikūrimo pradžios, 2001 metų. O nuo 2007-jų pabaigos yra Natkiškių seniūnė. Prieš ją pirmuoju seniūnu buvo Alvydas Montrimas.

Prieš įsikuriant seniūnijai V. Sirtautienė augino vaikus, slaugė mamą, o dar prieš tai dirbo parduotuvėje.

Ji kartu su savo vyru Liudu užaugino du sūnus. Vyresnysis Justas, baigęs mokslus, jau dirba Kaune, Energetikos tinklų institute. Rokas tebesimoko Kauno kolegijos antrame kurse.

Vilyta yra baigusi Kauno ekonomikos technikumą, profesija – buhalterė autotransporte. Įdomus pavadinimas, o baigusi mokslus tarybiniame ūkyje dirbo buhaltere kontoroje...

Dabartinė seniūnė yra gimusi tos pačios Natkiškių seniūnijos Timsrių kaime. Dabar tame kaime belikęs tik vienas pastatas – buvusioji mokykla, į kurią Vilytai neteko eiti. Kai jai buvo beveik šešeri, tėvai persikraustė į Natkiškius, ir čia ji pradėjo lankyti pirmąją klasę.

Vilytos tėvas visą laiką dirbo Natkiškių tarybiniame ūkyje traktorininku, o mama augino gausią šeimą – aštuonis vaikus. Vilyta buvo jauniausia, ir kai kiti vaikai užaugę išskrido į pasaulį savo laimę kurti, Vilyta liko gyventi pas tėvus. Dar trys vaikai irgi tebegyvena Natkiškiuose, toli neišvažiavo... O štai Vilytos seserų nemažai vaikų jau nebėra Lietuvoje – jie emigravę į užsienį didesnių pinigų ieškoti...

Dar visai neseniai Vilyta ir jos vyras Liudas ūkininkavo – turėjo nemažą bandą raguočių, bet tai naudos nedaug teatnešė, todėl metė šį verslą. Dabar tik dėl savo šeimos užsiaugina keletą kiaulių, paukščių.

Pasidomėjus, ką veikia laisvalaikiu, Vilyta tik nusišypsojo: „Iš tikrųjų, tai to laisvalaikio aš turiu labai mažai. Pirmoje vietoje man yra šeima, darbas. Nesvarbu, ar tai būtų darbo valandos, ar po darbo, ar išeiginės dienos, vis tiek man visada rūpi mano žmonių problemos. Aišku, svarbu ir šeima. Na, o po to – mano kultūrinis gyvenimas, kuriam esu atidavusi dalį širdies. Jau daug metų dalyvauju ir Natkiškių kultūros namų kapeloje, ir moterų ansamblyje, ir kvartete dainuoju. Anksčiau dalyvavau ir humoro grupėje. Bet buvo per daug – truputį pavargau, todėl kai ko teko atsisakyti. O dainos nepamirštu niekada, neįsivaizduoju savo gyvenimo, jeigu man Dievulis balsą atimtų. Patinka, mėgstu ir, atrodo, laiko užtenka visus kitus darbus nudirbti. Aišku, tai kažkiek laiko iš šeimos, artimųjų atima, rečiau susitinkame, gal mažiau bendraujame“.

O ką dar, be saviveiklos, Vilyta mėgsta veikti laisvalaikiu? „Paskaitau kartais knygas, - pasakojo Natkiškių seniūnė. – Anksčiau to nedarydavau, bet juk kartais reikia atitrūkti nuo tų visų kitų žmonių problemų. Aš tuos žmones gerbiu, vertinu, bet kartais truputį pavargstu nuo svetimų problemų, ir tada paimu knygą paskaityti. Pažiūriu ir televizorių – vieną kitą laidą, bet labiau mėgstu žiūrėti tai, kur yra dainuojama... Skaitau knygas įvairių temų – neseniai perskaičiau „Mėnulio šešėlyje“. Aš labai greitai skaitau ir tik paskui galvoju, ką perskaičiau. Labiausiai patinka knygos apie šeimos gyvenimą ir visokios melodramos. Esu skaičiusi knygą ir apie Hitlerį, buvo labai įdomu. Knygose – irgi svetimų žmonių problemos, bet jų gyvenimai kažkuo panašūs į mūsų seniūnijos gyventojų nūdieną“.

O kokie yra tie Natkiškių gyventojai? „Aš kaip visada sakau – mano seniūnijoje gyvena geri žmonės. Nežiūrint į tai, kad vienas kitas yra asocialus asmuo, bet jie irgi yra žmonės su savo bėdomis, savo problemomis. Ir, iš tikrųjų, jie man rūpi. Kartais ir pykstu, kartais jų ir gaila – reikia ir paguosti, ir padėti. To niekada neatsisakau padaryti. O šiaip galiu pasidžiaugti, kad Natkiškių seniūnijoje neturiu daug problemiškų šeimų. Dažnai lankau kelias tokias šeimas gretimame Kentrių kaime, kuris priklauso Pagėgių seniūnijai. Ten yra penkios rizikos šeimos. Žmonės juokauja, kad Natkiškių seniūnė jau Kentriuose apsigyvenusi... Į Kentrius važiuojame kartu su socialine darbuotoja“.

Baigiantis pokalbiui Vilyta pasidžiaugė, jog savo seniūnijoje ji pažįstanti kiekvieną žmogų, ir kad visi ją pažįsta. Žmonės nebijo kreiptis į seniūnę, prašyti pagalbos, nors kartais ji vieną kitą ir pabara. Geru žodžiu dažniausiai galima išspręsti daugiau reikalų nei piktumu. Kaip šauksi, taip atsilieps... Tokia esanti Vilytos nuomonė. „Aš savo darbu turiu būti gera žmonėms, nors kartais ir turėčiau būti griežtesnė, bet man tai sunkiai pavyksta“, - kalbėjo Vilyta.

Vasario 1-osios duomenimis, Natkiškių seniūnijoje gyvena 857 žmonės.