Juozas Mockus pomėgį atrado brandžiame amžiuje

Rado sau Dievo siųstą...

J. Mockaus gyvenime dvejetas, ko gero, lemtingas skaičius - jis  gimė vasario 22 dieną, gyvena name, kurio numeris 22, susilaukė 2 dukterų, turėjo dvi seseris ir du brolius. Jo tėvai ūkininkavo, todėl ir vaikai buvo lenkiami prie darbo. Kai J. Mockui buvo devyneri, šį pasaulį paliko mama. Todėl dar daugiau teko dirbti visiems šeimos nariams. Juozas puikiai prisimena, kaip pats sviestą mušė ir nešė į Vainutą parduoti, kad užsidirbtų.

„Mano vaikystė buvo gera. Išėjome į gyvenimą dorais žmonėmis, o ne nenaudėliais“, - sakė pašnekovas. Tėvas vaikams pamotės taip ir neparvedė. Pats vienas juos auklėjo, rūpinosi jais.

Šilutėje  J. Mockus apsigyveno 1959 metais, kuomet jis drauge su dviem savo broliais Stasiu ir Broniumi atsikėlė iš Kivylių kaimo. Čia jie savo rankomis pasistatė mūrinį namą ir jame apsigyveno. Pasak jubiliato, jis visą darbingąjį amžių drauge su broliais, ir pats kaip meistras su pagalbininkais pastatė daug dešimčių namų Šilutėje, rajone ir už jo ribų. „Savo namą stačiau nuo pirmos plytos“, - priminė senjoras.

Po metų Juozas vedė iš tremties grįžusią Joaną Adelę, kurią sutiko vienoje Priekulės parduotuvėje, kai pasistatė namą ir prieš pat Petrines norėdamas įrengti namus, nuvyko nusipirki užuolaidų bei kitų grožybių. „Daug mačiau merginų, bet Joana buvo man tiesiog Dievo siųsta. Labai laukiau deimantinių vestuvių, tačiau nesulaukiau, pritrūko kelerių metų“, - prisipažino Juozas. Su savo gyvenimo meile jis išgyveno 56-erius metus. Drauge užaugino dvi dukras – Romą, kuri gyvena Vilniuje, ir Viliją, kuri savo gyvenimą sukūrė Panevėžyje. Turi ir vieną anūką - 27 metų ekonomistą. Negailestingas likimas lėmė, kad prieš keletą mėnesių J. Mockaus gyvenimo moteris išėjo amžinybėn. Neilgai trukus jam teko palaidoti ir paskutinįjį savo brolį. Dvi netektys jam iki šiol širdį drasko.

Mėgsta bendrauti

Visą laiką J. Mockus su savo šeima, broliu Stasiu ir jaunystės draugu Juozu Pečiulaičiu  buvo artimi su bažnyčia. Jie su meile ir pagarba skubėdavo Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios  dvasininkams į pagalbą. Niekada neatsisakė sulipdyti iš pastato mūro ištrupėjusias plytas, pataisyti stogą ar pastatyti pamatus statuloms. Kartu su draugais J. Mockus pastatė ir parapijos namus bažnyčios kieme. Jo rankomis padaryti kryžiai puikuojasi ne vienoje rajono parapijoje. Vyras niekuomet neatliko medžio apdirbimo darbų, o tik statė namus. Šį pomėgį jis atrado būdamas jau brandaus amžiaus.

„Tėtis labai laukė 90-ojo savo gimtadienio. Pabudęs jis atsisėdo lovoje ir ištarė; „Sulaukiau“, - sakė dukros.

Dukros Vilija ir Roma tvirtina, kad jų tėvai buvo puikus pavyzdys, kokia turi būti šeima. Jie visuomet rasdavo laiko pabūti visi drauge, kartu net į Palangą atostogauti važiuodavo, daug bendraudavo. Jie net dukterų draugus visuomet mielai priimdavo, su jais nesunkiai rasdavo bendrą kalbą.

Kasdien senolis daro mankštą, kartais žiūri dokumentinius filmus apie gyvūnus, yra labai pamaldus. „Mums, visai giminei, dangų jis jau, ko gero, išpirko. Net į bažnyčią galėtume neiti“, - girdama savo pusbrolį teigė Žemaičių Naumiesčio gyventoja Nijolė Jončienė.

J. Mockus – bendraujanti asmenybė. Kasdien ir pats skambina savo atžaloms, giminaičiams, draugams ir pažįstamiems. Bendravimas – vienas didžiausių jo gyvenimo malonumų.