Ar gera gyventi Rusnėje?

Birutė Vitonienė:

- Rusnėje gyvenu 27-erius metus. Žmonės čia geri, malonūs, paslaugūs. Žinau atvejų, kuomet atsitikus bėdai žmonės aukojo pinigėlius, bent kiek prisidėjo, kiek kas galėjo. Mano šeima mėgstame važinėtis dviračiais. Važiuojame skersai, išilgai po visą  salą. Vaizdai nuostabūs, gali pamatyti stirnų, kiškių, lapių, nesuskaičiuojama gausybė paukščių, o kur dar jų čiulbėjimas. Sunku viską papasakoti - reikia tiesiog pamatyti. Seniūnės dažnai pasakomi žodžiai, jog mes esame tarytum viena didelė šeima, yra geri ir teisingi žodžiai. Aš kiekvienam paklaususiam, kur tu gyveni, su pasididžiavimu atsakau, kad gyvenu Rusnėje - Lietuvos saloje.

Agnė Gerlinskaitė:

- Rusnė man – tai nuostabus kampelis, kuris yra išskirtinis ir traukiantis savo gamta bei būriu talentingų, kūrybiškų žmonių. Užaugau Rusnėje nuo pat mažens. Todėl myliu ir džiaugiuosi savo kraštu. Mokslus baigiau Klaipėdos universitete. Po studijų grįžau gyventi į savo gimtą kraštą, kur savi žmonės, gamta. Man čia kiekviena vieta brangi, kupina atsiminimų. Dirbu taip pat Rusnėje. Net neįsivaizduoju savęs, gyvenančios kažkur kitur. Traukia Rusnė mane lyg kokia magija. Man čia ir oras kitoks, o žmonės – visi savi, artimi, draugiški. Esame tarsi didelė šeima. Rusnė be potvynio  būtų ne Rusnė. Juk čia vandens ir žmogaus ryšys labai stiprus. Potvynis – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.

Rimas Liaubonas:

- Visai neblogai gyventi saloje. Negaliu dėl nieko skųstis. Mėgstu pažvejoti, o ypač tada, kai atsiranda stintos. Vasarą mažai laiko leidžiu Rusnėje, nes vykstu į darbą Traksėdžiuose. Žmonės gyvena geri, nė su vienu nesipykstu. Potvynis – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Neįsivaizduoju, kad jo galėtų nebūti. Neįtikėtina būtų, jei jo neliktų...

Daiva Jankauskienė:

- Rusnėje gimiau ir iki šiol čia gyvenu. Man gera čia gyventi. Čia yra pakankamai ramu. Manau, tik potvynis čia sukelia šiek tiek nepatogumų. Ypač tiems, kurių darbai ne Rusnėje. Daugiau bėdų, kai užklumpa didelis potvynis ir reikalinga greitoji medicinos pagalba. Tuomet net naktį skambiname seniūnei, kuri padeda suorganizuoti, jog greitosios automobilis būtų perkeltas per vandenį. Labai patinka mūsų saloje organizuojami renginiai - „Šaktarpis“, „Laivininkų šventė“ ir kt. Labai gražiai paminime Vasario 16-ąją.  Žmonių gyvena nedaug, bet su visais gerai sutariu. Bėdai ištikus, vieni kitiems padedame.

Valdas Lacko:

- Labai džiaugiuosi, kad gimiau ypatingoje vietoje, Rusnėje. Man labai gera gyventi šiame vandenų apsuptame miestelyje, kurį, mes rusniškiai, drąsiai vadiname vienintele Lietuvoje sala. Esu labai laimingas, kad būtent šioje saloje užaugau aš ir dabar auga mano vaikai. Rusnėje gyvenantys žmonės yra kitokie.  Mes iš kartos į kartą esame grūdinami potvynio vandenų.  Didelę įtaką mano kūrybai daro Rusnės gamtovaizdis, marios, aplink tyvuliuojantys vandenys. Čia atvykę kitų miestų gyventojai pasijaučia tarsi kitoje respublikoje. Esu laimingas gyvendamas tokiame nuostabiame rojaus kampelyje - Rusnėje.