Į Rusnę ir Pagėgius atvežta labdara iš Vokietijos

2013-04-26, Gerda BELOKOPYTOVA, Stasys BIELSKIS
G. Moizer (kairėje) pamaryje jaučiasi lyg namuose
G. Moizer (kairėje) pamaryje jaučiasi lyg namuose
Į Šilutę atvyko svečių iš Vokietijos – Beveršteto vokiečių–lietuvių bendrijos pirmininkė Gertruda Moizer (Gertrud Meuser) bei šiai bendrijai priklausantys nariai. Draugystė su Šilutės r.  vokiečių kilmės gyventojų bendrija ,,Heide”  nariais tęsiasi jau 13 metų. Praėjusią savaitę į Rusnės pagrindinę mokyklą ir Pagėgių vaikų globos namus bendrija iš Vokietijos atvežė labdarą.

 


Neturint lietuviško kraujo – meilė Lietuvai
 
Kai prieš 13 metų ,,Heide“ nariai nuvyko į Vokietiją ir ten susipažino su G. Moizer, buvo sunku įsivaizduoti, kad šis susitikimas bus tvirtos draugystės pradžia. Taip ir įvyko. Tuomet Vokietijoje, Bremerhaveno (Bremerchaven) mieste dalyvavo didžiuliame chorų koncerte, kurį stebėjo apie 400 žmonių. Tuomet ,,Heide“ bendrijos choras dalyvavo įvairiuose renginiuose, ten susirado ir nemažai lietuvių. Po pirmojo susitikimo G. Moizer miesto merui pristatė savo idėją, jog ji norinti organizuoti kultūros savaitę be sienų. Taip Beveršteto vokiečių–lietuvių bendrijos pirmininkė savo tautiečius siekė supažindinti su lietuvių kultūra.
 
Taigi, lietuviai antrą kartą išvyko į Vokietiją, tik šįkart važiavo ir rašytojai, tapytojai, keramikai, medžio drožėjai, gintaro meistrai ir kt. Taip pat išvyko ir Šilutės pirmosios gimnazijos šokių kolektyvas, Vaikų meno mokyklos kolektyvas. Iškilmingas koncertas, kuriame dalyvavo apie 1 000 žmonių, vyko vietos bažnyčioje. Ten buvo aukojami pinigai menininkų grupėms iš Lietuvos. Vokiečiai lietuvių sutikimui ruošėsi itin kruopščiai: suradę geltonos, žalios ir raudonos spalvos medžiagų, siuvo Lietuvos vėliavas ir miestelio parduotuvių vitrinos pasipuošė mūsų trispalvėmis. Dar lietuviai išvykos metu kalbėjo ir prie miestelio savivaldybės.

Tuomet G. Moizer kilo idėja – įkurti vokiečių–lietuvių bendriją Beverštete. Nuo tada kartą per metus rengiamos Lietuvos dienos: atidaromos nuotraukų iš Lietuvos parodos, rodomi filmai apie mūsų šalį, skaitoma literatūra. Šiuose renginiuose noriai dalyvauja ir lietuviai, gyvenantys Vokietijoje. G. Moizer pasakojo, kad vienas ten gyvenantis lietuvis jos paprašė parvežti Lietuvos žemės.

Bendrijos nariai apsilankymų Lietuvoje metu suprato, kad lietuviams reikia ne tik bendravimo, bet ir labdaros. Taip jie pradėjo savo veiklą plėtoti Šilutės rajone. Nuolat bendrauja su bendrija ,,Heide“, padeda Šilutės ligoninei, Priekulės specialiąjai internatinei mokyklai, Rusnės pagrindinei mokyklai, kurioje atvežta labdara išdalijama socialiniai remtiniems žmonėms. Bendrija iš Beveršteto bei jos pirmininkė G. Moizer artimai bendrauja su Kintų parapijos žmonėmis. Prieš trejus metus būtent G. Moizer iniciatyva padovanoti vargonai evangelikų liuteronų bažnyčiai.

Lietuvaičiai sužavėjo
 
,,Čia žmonės tokie nuostabūs, ir gamta išskirtinė. Aš pamilau jūsų jaunimą, kuris yra tolerantiškas senam žmogui. Čia atvažiuoju ne tik todėl, kad atvežčiau labdarą, taip pat dalyvauju įvairiuose rajono renginiuose. Džiaugiuosi, jog atsirado ryšys ir su Rusnės bei Gardamo pagrindinėmis mokyklomis, vyksta mokinių mainų programos“, - savo mintimis apie Lietuvą dalijosi G. Moizer.

Šiuo metu pagrindinis jos tikslas – kuo stipriau sujungti abiejų šalių jaunimą. Darbo rezultatai jau yra pastebimi mokinių mainų programų metu. Šią vasarą planuojama pasikviesti Rusnės pagrindinės mokyklos mokinius ir ,,Heide“ bendrijos ansamblį.

,,Aš įsimylėjau Lietuvą ir be bendravimo su lietuviais jau nebegaliu“, - neslėpė G. Moizer. Taip pat vertėtų paminėti, kad G. Moizer anksčiau su Lietuva jokių ryšių neturėjo. ,,Mano tėvai, vyras ir visi artimieji – vokiečiai. Tačiau Lietuva artima mano sielai, galbūt todėl aš ją taip pamilau“, - svarstė vokiečių ir lietuvių draugystės puoselėtoja.

Šių susitikimų metu draugystė užsimezgė ne tik tarp bendrijų narių, bet ir tarp savivaldybių.

Pagalba rusniškiams

Pirmadienio rytą Rusnės salą pasiekė sunkiasvorė transporto priemonė, kuri atgabeno iš Vokietijos pačių įvairiausių daiktų gausybę. Visi jie kol kas ,,prisiglaudė“ Rusnės pagrindinei mokyklai priklausančiose patalpose, o vėliau bus išdalinti socialiai remtiniems žmonėms. Taip Beveršteto vokiečių-lietuvių bendrija, padedant G. Moizer, gelbsti lietuvaičius. Nesavanaudiška pagalba, nuoširdus ir tvirtas ryšys nusitiesė tarp vokiečių ir lietuvių.
 
 Labdara Pagėgių vaikų globos namų auklėtiniams
 
Penktadienį autobusiuku, prikrautu įvairių drabužių ir žaislų, Beveršteto vokiečių–lietuvių bendrijos pirmininkė G. Moizer ir dar penki šios bendrijos nariai nuvyko ir į Pagėgių vaikų globos namus.
 
Šios įstaigos direktorė Elena Pūtienė svečiams papasakojo, kaip gyvena ir ką veikia čia globojami vaikai.
 
„Kiekvienais metais globojamų vaikų skaičius vis mažėja, - sakė E. Pūtienė. - Gyvendavo šimtas ir daugiau vaikų, o dabar turime tik keturiasdešimt aštuonis. Anksčiau būdavo priimami tik mokyklinio amžiaus, nuo septynerių metų vaikai, o dabar jau nuo pat gimimo“.
 
Vokiečiai klausė, kodėl net kūdikiai čia patenka, kas atsitinka jų motinoms. Globos namų direktorė paaiškino, kad būna tokių mamų, kurios nesugeba vaikais pasirūpinti.
 
„Kartais apgyvendiname ir mamas su vaikais. Jos neturi įgūdžių ir supratimo, kaip reikia auginti vaikus. Buvo atvejis, kad čia ir mūsų globojama mergaitė pagimdė bei augino savo vaiką. Visko pasitaiko – kaip ir šeimose. Dabar vaikai pas mus gyvena šeimynose. Kiekvienoje šeimynoje – trijų-keturių šeimų vaikai. Broliai ir seserys būna kartu. Šeimynose vyresni broliai ir seserys padeda prižiūrėti mažesnius vaikus ir taip nenutrūksta jų ryšys. Šeimynose gyvena po dvylika vaikų. Šeimynose globotiniai gyvena nuo 2003 metų. Iki tol berniukai gyvendavo viename aukšte, mergaitės – kitame. O dabar mūsų šeimynos kaip ir namuose – turi atskirą butą su trimis-keturiais miegamaisiais, virtuvėle, poilsio kambariu, sanitariniu mazgu“, - pasakojo E. Pūtienė.
 


 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!