Šilutiškiai pajautė Airijos laukinę gamtą

Talentą pastebėjo senelis

Visiems savo dainas dovanojo šilutiškės Žydrė Adomaitienė bei Liuda Kašėtienė. Netrukus kiekvieną paveikslą pristatė jų autoriaus gimdytoja A. Sapronaitienė. Pasak jos, sūnui peizažas - dvasinis gamtos veidas ir įkvėpimo šaltinis. Autoriaus senelis, Aldonos tėvas, pajutęs, kad aštuonmetis anūkas ,,turi akį“, padovanojo foto aparatą. Todėl jis pradėjo lankyti fotografų būrelį, kurio vadovė tuomet buvo Galina Navickaitė. Šiam žmogui parodos autorius iki pat šiol jaučia dėkingumą.

Vėliau jaunas vyras atliko karinę tarnybą, po to studijavo Viniuje. Šiuo metu jis jau trylika metų gyvena Airijoje. Turi savo fotostudiją. „Jo kaip fotografo gyvenimo kredo: ,,Gamtoje nesi laukiamas ir sutikimo fotografuoti niekas neduoda“. Kiekvieną kadrą reikia prisijaukinti. O jeigu prisitaikai prie gamtos ritmo, tai ir gamta kartais pasiūlo kai ką gero. Sūnus stengiasi neguldyti nuotraukų „į stalčių“. Nori, kad nuotrauka, sukurdama subtilų ryšį su žiūrovu, pati prakalbėtų. Puiki patarėja, rėmėja ir kritikė yra žmona Edita“, - kalbėjo parodą pristatydama A. Sapronaitienė. Geriausi kadrai gaunasi labai anksti ryte, kol saulės žara vos nurausvina dangų arba prieš pat saulės laidą. Tuomet gamta būna švelniai minkštai nuspalvinta. Naktis, mėnesiena taip pat nėra įnoringa ir dalijasi savo grožiu.   

Autoriaus peizažai yra pelnę įvertinimų ir apdovanojimų: 2009 m. – FIAP bronzos medalis Kinijos Tarptautiniame fotografijos meno festivalyje; 2010 m. – Airijos fotografų federacijos taurė ir Metų fotografo vardas peizažų kategorijoje; 2012 m. – pirmos vietos laimėtojas konkurse tarp Airijos ir Anglijos fotografų, dirbančių su „Nikon“ fototechnika; 2013 m. – du aukso apdovanojimai „THE SOCIETIES Profesional image makers“ peizažų kategorijoje. Dabartinė fotografo aistra – portretai. Jo fotostudijos penki portretai 2013 m. laimėjo „Excellent Works Award“ Kinijos tarptautiniame fotografijos meno festivalyje. 2016 m. laimėjimas - prizas „Fashion Photographer of the Year“.

Parodos atidaryme dalyvavusi Vaclova Šarliokienė pabrėžė, kad ne tik Aldona gali didžiuotis savo sūnumi, bet ir jis ja, nes jo mama suorganizavo tikrai puikų parodos pristatymą. Moteris neslėpė, jog įspūdingi paveikslai ją tikrai privertė pasijausti Airijos gamtoje, nors toje šalyje nėra net buvusi.

Primena Lietuvą

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė-bibliografė, menotyrininkė Inga Radavičiūtė pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai kiekviena fotografija yra mūsų gyvenimo atspindys. Norime ar nenorime, ji netiesiogiai kontaktuoja su mumis, kartais klausia, kartais teigia, dažnai kelia įvairiausių asociacijų ar prisiminimų. „Mano manymu, D. Lukošius yra fotografas-estetas, pasižymintis kantrumu, akylu žvilgsniu ir objektyvumu. Gamtos darinius užfiksuoja tik tada, kai jie atrodo gražiausiai ir patraukliausiai arba sukelia neišdildomą įspūdį. Fotografas ilgai ir kantriai laukia tinkamo apšvietimo, momento. O tai gali užtrukti tikrai ilgai“, - teigė I. Radavičiūtė.

Fotografijose - vandenynas, kalnai, vandens telkiniai, akmenys, medžiai... Šie gamtos dariniai supa žmogų beveik kiekvieną dieną. Menotyrininkė pastebėjo, kad kai kuriose fotografijose, ypač kur užfiksuoti medžiai, vaizdai primena Lietuvą, tačiau pats autorius teigia, jog Airijoje gamta labiau laukinė. Iš tikrųjų tai mažai žmogaus paliesta gamta, gal todėl ji tokia paslaptinga ir intriguojanti.

Vokiečių poetas, kritikas, publicistas Heinrichas Heinė yra pasakęs, kad gamta kaip didis poetas sugeba ir menkiausiomis priemonėmis pasiekti didžiausią efektą. Anot I. Radavičiūtės, fotografas – poeto plunksna.

Po pristatytos parodos niekas neskubėjo skirstytis. Susirinkusieji savo įspūdžiais dalijosi prie kavos, arbatos puodelio.