Šilutės rajono dešimtokai neria į bedugnę?

Nesugeba teisingai suprasti skaitomo teksto

NEC duomenimis, bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš PUPP gavo 23,3 proc. šalies dešimtokų. Kai kuriose savivaldybėse matematikos PUPP neįveikė net trečdalis dešimtokų. Bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59, lietuvių kalbos – 6,33.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, standartizuoti testai ir PUPP rodo, kad žemų pasiekimų mokinių yra ne mažiau kaip 15-20 proc. Beveik penktadalis dešimtokų Lietuvoje neturi bazinių žinių ir gebėjimų. Pavyzdžiui, dalis jų net nesugeba teisingai suprasti skaitomo teksto ar nemoka atlikti elementarių praktinių skaičiavimų. Dauguma žemų pasiekimų mokinių ne tik nemoka skaityti ar skaičiuoti – jie neturi minimalių mokymosi ir darbinių gebėjimų.

Įvertinimai nedžiugina

Liūdina ir Šilutės rajono mokyklų statistika. Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymų centre  lietuvių kalbos (gimtosios) patikrinimo vidurkis - 3,98 balo, matematikos – 4 balai. Čia lietuvių kalbos patikrinimo metu iš 37 moksleivių geriausiai įvertinti du žmonės. Jie gavo po septynetą. Trijų žmonių žinios įvertintos dvejetais. Matematikos patikrinimo metu žinios įvertintos 47 asmenims. Iš jų vienas gavo aštuonetą. Penkiolikos mokinių žinios įvertintos dvejetais.

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos patikrinimo metu pasiektas 4,27 balo vidurkis, matematikos – 1,67. Visų matematikos užduočių niekam nepavyko įveikti. Čia iš 30 mokinių vienas įvertintas šešetu. Net devyniolika asmenų gavo po 1 balą. Lietuvių kalbos patikrinimo geriausias rezultatas - 7. Šiuo balu įvertintas vienas mokinys. Dviejų žmonių žinios įvertintos dvejetais.

Šilutės Pamario pagrindinėje lietuvių kalbos žinios patikrintos 25 dešimtokams, jų gautų balų vidurkis – 4,24. Vienas žmogus gavo šešetą. Žemiausias įvertinimas – trejetas. Juos gavo trys mokiniai. Matematikos patikrinimo vidurkis – 2,16 balo. Trys žmonės įvertinti penketais, devyni - kuolais. Dvejetukininkų buvo dešimt.

Šilutės pirmojoje gimnazijoje lietuvių kalbos žinios patikrintos 122 mokiniams. Jų gautų balų vidurkis – 6,59 balo. Aukščiausias įvertinimas – 9. Juos gavo aštuoni ugdytiniai. Mažiausias balas – 4. Juos gavo 6 mokiniai. Matematikos uždavinius išgliaudyti ir gauti dešimtukus pavyko dviem moksleiviams, devynetus - aštuoniems iš 124. Po vieną balą įvertinti trys mokiniai. Bendras šio dalyko žinių patikrinimo vidurkis – 4,99 balo.

Gardamo pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 6,44 balo. Iš devynių mokinių du gavo po aštuonetą. Žemiausias įvertinimas – penketas.  Juos gavo trys asmenys.

Matematikos pasiekimų vidurkis – 6,22 balo. Aukščiausias įvertinimas – 8, žemiausias – 2. Juos gavo po vieną moksleivį.

Katyčių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos pasiekimų vidurkis – 5,8 balo. Dviejų žmonių žinios įvertintos devynetais, vieno – dvejetu. Matematikos pasiekimų vidurkis – 6,3 balo. Vienas moksleivis įveikė visas užduotis ir gavo dešimtuką. Vieną balą gavo vienas moksleivis. Žinios buvo tikrinamos dešimčiai moksleivių.

Kintų pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 6,83 balo, matematikos – 5,72 balo. Iš aštuoniolikos žmonių lietuvių kalbos žinios dešimtukais įvertintos trims. Žemiausius balus, ketvertus, gavo trys mokiniai. Matematikos įvertinimų aukščiausias įvertinimas – devyni. Šiuo balu įvertintos trijų ugdytinių žinios. Žemiausias balas – keturi. Juos gavo septyni asmenys.

Rusnės pagrindinėje lietuvių kalbos ir matematikos žinios vertintos dešimčiai dešimtokų. Lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 4,8 balo, matematikos – 3,9 balo.

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis - 4,6 balo, matematikos – 1,9. Matematikos žinios septyniems įvertintos vienetais.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 6,05 balo, matematikos – 5,95 balo. Žemiausias lietuvių kalbos įvertinimas - keturi. Juos gavo 6 žmonės iš 37 laikiusiųjų šį patikrinimą. Trys mokiniai džiaugėsi devynetais. Matematikos patikrinime du žmonės gavo po dvejetą, o trijų žinios įvertintos dešimtukais.

Usėnų pagrindinėje mokykloje žinios patikrintos devyniems mokiniams. Lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 5,67 balo, matematikos – 5.

Vainuto gimnazijoje lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 4,74 balo, matematikos – 6,33. Vienetus gavo du moksleiviai. Jiems nepavyko įveikti matematikos užduočių.

Vilkyčių pagrindinėje lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 6,29 balo, matematikos – 3,29 balo.

Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje žinios patikrintos 52 mokiniams. Lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 6,81 balo, matematikos – 5,69. Čia vienu balu įvertintos matematikos žinios dviem mokiniams. Trys gavo po dešimt balų.

Šilutės Vydūno gimnazijoje lietuvių kalbos patikrinimo vidurkis – 7,03 balo, matematikos – 6,19. Iš 115 vertintų gimnazistų vieno matematikos ir penkių lietuvių kalbos žinios įvertintos dešimtukais. Vieneto įvertinimo negavo niekas.

Keisti požiūrį turi ir mokytojas

„Visose savivaldybėse dešimtokų lygis panašus ir pakankamai žemas. Net gimnazijose dešimtokų rezultatai nedžiugina. Tokia tendencija, jog gimnazijos priima visus norinčius neatsižvelgiant į tai, kad vaikai ateina su labai prastais rezultatais jau po aštuntos klasės. Toks rezultatas ir yra tuomet, kai reikia laikyti pagrindinio ugdymo patikrinimą“, - sakė Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė.

Kaip pakeisti esamą situaciją? Kaip pasiekti geresnių rezultatų? Pasak vedėjos, trūksta ir mokytojų atsakomybės, turėtų būti kitoks jų požiūris į mokinius. „Didelė pagrindinė mokykla ir lieka nedidelis skaičius dešimtokų. Mokytojai galvoja, lieka tie, kurie nesugeba geriau mokytis. Sakyčiau, reikia dirbti su tokiais vaikais, kokius mes turime. Nepasiteisinimas, jog lieka labai prastai besimokantys, neturintys motyvacijos mokiniai. Reikia keisti požiūrį pačiam mokytojui, reikia siekti rezultato, kad įgytų tas žinias, kurios yra reikalingos“, - tęsė B. Tekorienė.

Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės poskyrio vedėja Rasa Žemailienė pripažįsta – dešimtokų pasiekti rezultatai nėra tokie, kokiais būtų galima labai džiaugtis. Ji teigia, kad pasiekti rezultatai žemesni pagrindinėse mokyklose, o gimnazijose – aukštesni.

R. Žemailienė mano, kad norint geresnių pasiekimų reikia dirbti, jausti daugiau atsakomybės iš mokytojų, tėvų, keisti vaikų požiūrį į mokymąsi. „Dabar vaikams nėra skirtumo. Gavo jis aukštesnį įvertinimą ar žemesnį, vis tiek laikomas įgijusiu pagrindinį išsilavinimą. Brandos egzaminuose mokinys turi balų ribą, ties kuria jis yra neišlaikęs egzamino. Čia dešimtokai tiesiog pasitikrina žinias. Jos įvertinamos dvejetu ir pasirodo mūsų sistemą tai tenkina. Tai nemotyvuoja stengtis“, - kalbėjo vedėja. Ji pastebėjo, kad pastaruoju metu dešimtokų požiūris į žinių patikrinimą keičiasi, jie pradeda apie tai rimčiau galvoti. Ne vienas mokinys privalomą žinių patikrinimą įvardija tiesiog egzaminu.

Nors moksleivių pasiekimai – stulbinamai prasti, iki šiol nėra numatyta jokių pasekmių, jei moksleivis gauna iš PUPP labai prastą įvertinimą.